Ignas Lapinskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 34: Eilutė 34:


== Biografija ==
== Biografija ==
Tėvai buvo ūkininkai. Skaityti ir rašyti lietuviškai išmokė daraktorius S. Prakaitas. [[1896]] m. įstojo į slaptą valstiečių jaunimo spaudos platintojų draugiją, , kurią subūrė kaimyninio Steigvilių k. ūkininko sūnus, Jelgavos gimnazijos VI – osios klasės mokinys [[Vladas Požela]]. Draugijoje buvo dar 6 vyrai iš aplinkinių kaimų: Jonas Lapinskas, Adolis Monkūnas ([[Steigviliai|Steigvilių]] k.), Jonas Miseika ([[Puodžiūnai (Pakruojis)|Puodžiūnų]] k.), Juozas Čepas ([[Draudeliai|Draudelių]] k.), Juozas Valiulis ([[Diržiai|Diržių]] k.), Ignas Bičkūnas ([[Skaruliai (Pakruojis)|Skarulių]] k.).<ref>Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė-Narkevičienė. ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.</ref> Spaudos gaudavo iš Vlado Poželos, [[Jonas Sabas|J. Sabo]], nuo [[1898]] m. – iš [[Jurgis Bielinis|J. Bielinio]]. Ją platino tarp draugijos narių ir gretimuose kaimuose. Skleidė tik pasaulietinę literatūrą, atsišaukimus ir uždraustas knygas [[rusų kalba]]. Nė karto neįkliuvo. Po spaudos draudimo panaikinimo platino socialdemokratinę literatūrą. Aktyviai dalyvavo [[1905]] m. revoliuciniuose įvykiuose, už tai 6 mėn. kalintas [[Panevėžio kalėjimas|Panevėžio kalėjime]]. [[1922]]–[[1927]] m. [[Pirmasis Seimas|Pirmojo]], [[Antrasis Seimas|Antrojo]] ir [[Trečiasis Seimas|Trečiojo Seimo]] atstovas, [[LVLS|valstiečių liaudininkų frakcijos]] narys. Jo pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je.<ref>{{VLE|XI|527|[[Benjaminas Kaluškevičius]]|Ignas Lapinskas}}</ref>
Tėvai buvo ūkininkai. Skaityti ir rašyti lietuviškai išmokė daraktorius S. Prakaitas. [[1896]] m. įstojo į slaptą valstiečių jaunimo spaudos platintojų draugiją, , kurią subūrė kaimyninio Steigvilių k. ūkininko sūnus, Jelgavos gimnazijos VI – osios klasės mokinys [[Vladas Požela]]. Draugijoje buvo dar 6 vyrai iš aplinkinių kaimų: Jonas Lapinskas, Adolis Monkūnas ([[Steigviliai|Steigvilių]] k.), Jonas Miseika ([[Puodžiūnai (Pakruojis)|Puodžiūnų]] k.), Juozas Čepas ([[Draudeliai|Draudelių]] k.), Juozas Valiulis ([[Diržiai|Diržių]] k.), Ignas Bičkūnas ([[Skaruliai (Pakruojis)|Skarulių]] k.).<ref>Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė-Narkevičienė. ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.</ref> Spaudos gaudavo iš Vlado Poželos, [[Jonas Sabas|J. Sabo]], nuo [[1898]] m. – iš [[Jurgis Bielinis|J. Bielinio]]. [[1922]]–[[1927]] m. [[Pirmasis Seimas|Pirmojo]], [[Antrasis Seimas|Antrojo]] ir [[Trečiasis Seimas|Trečiojo Seimo]] narys, [[LVLS|valstiečių liaudininkų frakcijos]] narys. Jo pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je.<ref>{{VLE|XI|527|[[Benjaminas Kaluškevičius]]|Ignas Lapinskas}}</ref>


== Įvertinimas ==
== Įvertinimas ==

02:22, 25 rugsėjo 2016 versija

Ignas Lapinskas
Gimė 1877 m. birželio 27 d.
Bardiškiai, Žeimelio valsčius, dab. Pakruojo raj.
Mirė 1935 m. rugsėjo 26 d. (58 metai)
ten pat
Veikla Lietuvos knygnešys
Partija Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
Žymūs apdovanojimai

Ignas Lapinskas (1877 m. birželio 27 d. Bardiškiai, Žeimelio valsčius, dab. Pakruojo raj. – 1935 m. rugsėjo 26 d. ten pat) – Lietuvos knygnešys.

Biografija

Tėvai buvo ūkininkai. Skaityti ir rašyti lietuviškai išmokė daraktorius S. Prakaitas. 1896 m. įstojo į slaptą valstiečių jaunimo spaudos platintojų draugiją, , kurią subūrė kaimyninio Steigvilių k. ūkininko sūnus, Jelgavos gimnazijos VI – osios klasės mokinys Vladas Požela. Draugijoje buvo dar 6 vyrai iš aplinkinių kaimų: Jonas Lapinskas, Adolis Monkūnas (Steigvilių k.), Jonas Miseika (Puodžiūnų k.), Juozas Čepas (Draudelių k.), Juozas Valiulis (Diržių k.), Ignas Bičkūnas (Skarulių k.).[1] Spaudos gaudavo iš Vlado Poželos, J. Sabo, nuo 1898 m. – iš J. Bielinio. 19221927 m. Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo narys, valstiečių liaudininkų frakcijos narys. Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje.[2]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė-Narkevičienė. ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.
  2. Benjaminas KaluškevičiusIgnas Lapinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 527 psl.