Upės delta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

22:09, 16 rugpjūčio 2016 versija

Kitos reikšmės – Delta (reikšmės).

Delta – upės žiočių tipas. Susiformuoja žemumoje upei nusodinant nešmenis. Iš nešmenų susidaro salos, todėl upės vaga skaidosi į protakas ir atšakas. Pavadinimas kilo dėl Nilo deltos panašumo į graikišką raidę Δ (delta). Deltos susiformavimą lemia keletas aplinkybių: upės mitybos režimas, gruntai, kuriais teka upė, nuotėkis, upės ir jūros potvynių režimas. Upių deltose susiklosto labai derlingi aliuviniai dirvožemiai, todėl tai svarbios žemdirbystės sritys.

Kai kurios didžiausios deltos:

Gango-Bramaputros – 105 000 km²
Amazonės – 100 000 km²
Lenos – 28 500 km²
Nilo – 24 000 km²
Volgos – 19 000 km²

Kartais upės suformuoja ir vidines deltas, pavyzdžiui, Okavangas, išsiliedamas Kalahario dykumoje, vidinė Pyso-Atabaskos delta.

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas upės delta

Vikiteka: Upės delta – vaizdinė ir garsinė medžiaga

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{otheruses|Delta}}
 [[Vaizdas:NileDelta-EO.JPG|thumb|right|240px|Nilo delta iš kosmoso]]
-'''Delta''' – [[upė]]s [[žiotys|žiočių]] tipas. Susiformuoja [[žemuma|žemumoje]] upei nusodinant nešmenis. Iš nešmenų susidaro [[sala|salos]], todėl [[upės vaga]] skaidosi į protakas ir atšakas. Pavadinimas kilo dėl [[Nilas|Nilo]] deltos panašumo į graikišką raidę Δ (''delta''). Deltos susiformavimą lemia keletas aplinkybių: upės mitybos režimas, gruntai, kuriais teka upė, nuotėkis, upės ir jūros potvynių režimas. Upių deltose susiklosto labai derlingi aliuviniai [[dirvožemis|dirvožemiai]], todėl tai svarbios [[žemdirbystė]]s sritys.
+'''Delta''' – [[upė]]s [[žiotys|žiočių]] tipas. Susiformuoja [[žemuma|žemumoje]] upei nusodinant nešmenis. Iš nešmenų susidaro [[sala|salos]], todėl [[upės vaga]] skaidosi į protakas ir atšakas. Pavadinimas kilo dėl [[Nilas|Nilo]] deltos panašumo į graikišką raidę Δ (''delta''). Deltos susiformavimą lemia keletas aplinkybių: upės mitybos režimas, gruntai, kuriais teka upė, nuotėkis, upės ir jūros potvynių režimas. Upių deltose susiklosto labai derlingi aliuviniai [[dirvožemis|dirvožemiai]], todėl tai svarbios [[žemdirbystė]]s sritys.
 Kai kurios didžiausios deltos:
-* [[Gangas|Gango]]-[[Bramaputra|Bramaputros]] – 105 000 km²
+* [[Gangas|Gango]]-[[Bramaputra|Bramaputros]] – 105 000 km²
-* [[Amazonė (upė)|Amazonės]] – 100 000 km²
+* [[Amazonė (upė)|Amazonės]] – 100 000 km²
-* [[Lena|Lenos]] – 28 500 km²
+* [[Lena|Lenos]] – 28 500 km²
-* [[Nilas|Nilo]] – 24 000 km²
+* [[Nilas|Nilo]] – 24 000 km²
-* [[Volga|Volgos]] – 19 000 km²
+* [[Volga|Volgos]] – 19 000 km²
 Kartais upės suformuoja ir vidines deltas, pavyzdžiui, [[Okavangas]], išsiliedamas Kalahario dykumoje, vidinė [[Pysas|Pyso]]-[[Atabaska|Atabaskos]] delta.
-{{Vikižodynas|upės delta|no=T}}
+{{Vikižodynas|upės delta}}
+{{Commons|Category:River deltas}}
-{{Commons|Category:River deltas|no=T}}
 [[Kategorija:Upių deltos| ]]