Rusijos mokslų akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S The number of "academic professors" is included.
Eilutė 3: Eilutė 3:
[[Vaizdas:Sankt Petersburg - Akademie der Wissenschaften (Aufriss 1741).jpg|thumb|240px|Imperatoriškosios mokslų ir menų akademijos rūmų projektas]]
[[Vaizdas:Sankt Petersburg - Akademie der Wissenschaften (Aufriss 1741).jpg|thumb|240px|Imperatoriškosios mokslų ir menų akademijos rūmų projektas]]
[[Vaizdas:Sankt-Petěrburg 143.jpg|thumb|240px|Imperatoriškosios mokslų akademijos rūmai Universiteto krantinėje. [[Sankt Peterburgas]]]]
[[Vaizdas:Sankt-Petěrburg 143.jpg|thumb|240px|Imperatoriškosios mokslų akademijos rūmai Universiteto krantinėje. [[Sankt Peterburgas]]]]
'''Rusijos mokslų akademija''' ({{ru|Российская академия наук}}) – vyriausia [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijos]] [[mokslas|mokslo]] įstaiga, fundamentaliųjų gamtos ir visuomenės mokslų tyrimų centras [[Maskva|Maskvoje]].
'''Rusijos mokslų akademija''' ({{ru|Российская академия наук}}) – vyriausia [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijos]] [[mokslas|mokslo]] įstaiga, fundamentaliųjų gamtos ir visuomenės mokslų tyrimų centras [[Maskva|Maskvoje]].


Akademiją sudaro 522 įvairių mokslo sričių akademikai, 822 nariai korespondentai ir 493 mokslo profesorius. Akademijai priklauso 470 mokslo institutų ir centrų, mokslo tarybų ir komitetų, kuriuose dirba daugiau kaip 55 000 mokslo darbuotojų.
Akademiją sudaro 522 įvairių mokslo sričių akademikai, 822 nariai korespondentai ir 493 mokslo profesoriai. Akademijai priklauso 470 mokslo institutų ir centrų, mokslo tarybų ir komitetų, kuriuose dirba daugiau kaip 55 000 mokslo darbuotojų.


== Istorija ==
== Istorija ==
Įsteigta [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] akademijų pavyzdžiu Rusijos [[caras|caro]] [[Petras I|Petro I]] įsaku, [[1724]] m. [[sausio 28]] d. patvirtintu valdančiojo Senato kartu su [[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo universitetu]] ir Gimnazija kaip '''Peterburgo mokslų akademija''' (''Петербургская академия наук''). Akademija gavo pilną valstybės išlaikymą. [[1747]] m. tapo Imperatoriškąja mokslų ir menų akademija (''Императорская Академия наук и художеств''), nuo [[1803]] m. Imperatoriškoji mokslų akademija (''Императорская Академия наук''), nuo [[1836]] m. Imperatoriškoji Sankt Peterburgo mokslų akademija (''Императорская Санкт-Петербургская Академия наук'').
Įsteigta [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] akademijų pavyzdžiu Rusijos [[caras|caro]] [[Petras I|Petro I]] įsaku, [[1724]] m. [[sausio 28]] d. patvirtintu valdančiojo Senato kartu su [[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo universitetu]] ir Gimnazija kaip '''Peterburgo mokslų akademija''' (''Петербургская академия наук''). Akademija gavo pilną valstybės išlaikymą. [[1747]] m. tapo Imperatoriškąja mokslų ir menų akademija (''Императорская Академия наук и художеств''), nuo [[1803]] m. Imperatoriškoji mokslų akademija (''Императорская Академия наук''), nuo [[1836]] m. Imperatoriškoji Sankt Peterburgo mokslų akademija (''Императорская Санкт-Петербургская Академия наук'').


Po [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] tapo Rusijos mokslų akademija, nuo [[1925]] m. [[liepos 25]] d. – TSRS mokslų akademija (''Академия наук СССР''), [[1934]] m. perkelta į Maskvą. Kartu pradėtos steigti nacionalinės akademijos sąjunginėse respublikose, formaliai pavaldžios TSRS mokslų akademijai, nes per ją gaudavo finansavimą fundamentaliesiems moksliniams tyrimams. [[1940]] m. [[TSRS]] okupavus [[Lietuva|Lietuvą]] buvo įsteigta ir [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos TSR mokslų akademija]].
Po [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] tapo Rusijos mokslų akademija, nuo [[1925]] m. [[liepos 25]] d. – TSRS mokslų akademija (''Академия наук СССР''), [[1934]] m. perkelta į Maskvą. Kartu pradėtos steigti nacionalinės akademijos sąjunginėse respublikose, formaliai pavaldžios TSRS mokslų akademijai, nes per ją gaudavo finansavimą fundamentaliesiems moksliniams tyrimams. [[1940]] m. [[TSRS]] okupavus [[Lietuva|Lietuvą]] buvo įsteigta ir [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos TSR mokslų akademija]].


[[1991]] m. [[lapkričio 21]] d. sugrąžintas ankstesnis pavadinimas – ''Rusijos mokslų akademija''. Pagal [[2006]] m. [[gruodžio 8]] d. įstatymų pataisas Akademijos prezidentą, kaip ir anksčiau, renka akademikai, tačiau jį tvirtina Rusijos Federacijos prezidentas.
[[1991]] m. [[lapkričio 21]] d. sugrąžintas ankstesnis pavadinimas – ''Rusijos mokslų akademija''. Pagal [[2006]] m. [[gruodžio 8]] d. įstatymų pataisas Akademijos prezidentą, kaip ir anksčiau, renka akademikai, tačiau jį tvirtina Rusijos Federacijos prezidentas.


== Akademijos prezidentai ==
== Akademijos prezidentai ==
* 1725–1733 m. – Lavrentijus Blumentrostas
* 1725–1733 m. – Lavrentijus Blumentrostas
* 1733–1734 m. – Hermanas-Karlas fon Keizerlingkas
* 1733–1734 m. – Hermanas-Karlas fon Keizerlingkas
* 1734–1740 m. – Johanas Albertas fon Korfas
* 1734–1740 m. – Johanas Albertas fon Korfas
* 1740–1741 m. – Karlas fon Brevernas
* 1740–1741 m. – Karlas fon Brevernas
* Postas laisvas nuo 1741 m. balandžio iki 1766 m. spalio mėn.
* Postas laisvas nuo 1741 m. balandžio iki 1766 m. spalio mėn.
* 1746–1766 m. – Kunigaikštis [[Kirill Razumovski|Kirilas Razumovskis]], nominaliai iki 1798 m.
* 1746–1766 m. – Kunigaikštis [[Kirill Razumovski|Kirilas Razumovskis]], nominaliai iki 1798 m.
* 1766–1774 m. – Vladimiras Orlovas, direktorius
* 1766–1774 m. – Vladimiras Orlovas, direktorius
* 1771–1773 m. – Aleksejus Rževskis, direktorius
* 1771–1773 m. – Aleksejus Rževskis, direktorius
* 1775–1783 m. – Sergejus Domašnevas, direktorius
* 1775–1783 m. – Sergejus Domašnevas, direktorius
* 1783–1796 m. – Princesė Jekaterina Voroncova-Daškova, direktorė
* 1783–1796 m. – Princesė Jekaterina Voroncova-Daškova, direktorė
* 1794–1798 m. – Pavelas Bakuninas,
* 1794–1798 m. – Pavelas Bakuninas,
* 1798–1803 m. – Liudvigas Heinrichas fon Nikolajis,
* 1798–1803 m. – Liudvigas Heinrichas fon Nikolajis,
* 1803–1810 m. – Nikolajus Novosilcevas,
* 1803–1810 m. – Nikolajus Novosilcevas,
* Postas laisvas nuo 1810 m. balandžio iki 1818 m. sausio mėn.
* Postas laisvas nuo 1810 m. balandžio iki 1818 m. sausio mėn.
* 1818–1855 m. – Kunigaikštis Sergejus Uvarovas,
* 1818–1855 m. – Kunigaikštis Sergejus Uvarovas,
* 1855–1864 m. – Dmitrijus Bludovas,
* 1855–1864 m. – Dmitrijus Bludovas,
* 1864–1882 m. – Fiodoras Litkė,
* 1864–1882 m. – Fiodoras Litkė,
* 1882–1889 m. – Kunigaikštis [[Dmitrijus Tolstojus]],
* 1882–1889 m. – Kunigaikštis [[Dmitrijus Tolstojus]],
* 1889–1915 m. – Didysis kunigaikštis [[Konstantinas Konstantinovičius]],
* 1889–1915 m. – Didysis kunigaikštis [[Konstantinas Konstantinovičius]],
* Postas laisvas nuo 1915 m. birželio iki 1917 m. gegužės mėn.
* Postas laisvas nuo 1915 m. birželio iki 1917 m. gegužės mėn.
* 1917–1936 m. – Aleksandras Karpinskis,
* 1917–1936 m. – Aleksandras Karpinskis,
* 1936–1945 m. – Vladimiras Komarovas,
* 1936–1945 m. – Vladimiras Komarovas,
* 1945–1951 m. – [[Sergejus Vavilovas]],
* 1945–1951 m. – [[Sergejus Vavilovas]],
* 1951–1961 m. – [[Aleksandras Nesmejanovas]],
* 1951–1961 m. – [[Aleksandras Nesmejanovas]],
* 1961–1975 m. – [[Mstislavas Keldyšas]],
* 1961–1975 m. – [[Mstislavas Keldyšas]],
* 1975–1986 m. – [[Anatolijus Aleksandrovas]],
* 1975–1986 m. – [[Anatolijus Aleksandrovas]],
* 1986–1991 m. – [[Gurijus Marčiukas]],
* 1986–1991 m. – [[Gurijus Marčiukas]],
* nuo 1991 m. – [[Jurijus Osipovas]],
* nuo 1991 m. – [[Jurijus Osipovas]],


{{commonscat|Russian Academy of Sciences}}
{{commonscat|Russian Academy of Sciences}}

17:40, 1 liepos 2016 versija

Naujasis Rusijos mokslų akademijos prezidiumo pastatas Žvirblių kalnuose Maskvoje
Kunstkamera, pirmieji Peterburgo mokslų akademijos rūmai
Imperatoriškosios mokslų ir menų akademijos rūmų projektas
Imperatoriškosios mokslų akademijos rūmai Universiteto krantinėje. Sankt Peterburgas

Rusijos mokslų akademija (rus. Российская академия наук) – vyriausia Rusijos Federacijos mokslo įstaiga, fundamentaliųjų gamtos ir visuomenės mokslų tyrimų centras Maskvoje.

Akademiją sudaro 522 įvairių mokslo sričių akademikai, 822 nariai korespondentai ir 493 mokslo profesoriai. Akademijai priklauso 470 mokslo institutų ir centrų, mokslo tarybų ir komitetų, kuriuose dirba daugiau kaip 55 000 mokslo darbuotojų.

Istorija

Įsteigta Sankt Peterburge Vakarų Europos akademijų pavyzdžiu Rusijos caro Petro I įsaku, 1724 m. sausio 28 d. patvirtintu valdančiojo Senato kartu su Sankt Peterburgo universitetu ir Gimnazija kaip Peterburgo mokslų akademija (Петербургская академия наук). Akademija gavo pilną valstybės išlaikymą. 1747 m. tapo Imperatoriškąja mokslų ir menų akademija (Императорская Академия наук и художеств), nuo 1803 m. Imperatoriškoji mokslų akademija (Императорская Академия наук), nuo 1836 m. Imperatoriškoji Sankt Peterburgo mokslų akademija (Императорская Санкт-Петербургская Академия наук).

Po Vasario revoliucijos tapo Rusijos mokslų akademija, nuo 1925 m. liepos 25 d. – TSRS mokslų akademija (Академия наук СССР), 1934 m. perkelta į Maskvą. Kartu pradėtos steigti nacionalinės akademijos sąjunginėse respublikose, formaliai pavaldžios TSRS mokslų akademijai, nes per ją gaudavo finansavimą fundamentaliesiems moksliniams tyrimams. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą buvo įsteigta ir Lietuvos TSR mokslų akademija.

1991 m. lapkričio 21 d. sugrąžintas ankstesnis pavadinimas – Rusijos mokslų akademija. Pagal 2006 m. gruodžio 8 d. įstatymų pataisas Akademijos prezidentą, kaip ir anksčiau, renka akademikai, tačiau jį tvirtina Rusijos Federacijos prezidentas.

Akademijos prezidentai

  • 1725–1733 m. – Lavrentijus Blumentrostas
  • 1733–1734 m. – Hermanas-Karlas fon Keizerlingkas
  • 1734–1740 m. – Johanas Albertas fon Korfas
  • 1740–1741 m. – Karlas fon Brevernas
  • Postas laisvas nuo 1741 m. balandžio iki 1766 m. spalio mėn.
  • 1746–1766 m. – Kunigaikštis Kirilas Razumovskis, nominaliai iki 1798 m.
  • 1766–1774 m. – Vladimiras Orlovas, direktorius
  • 1771–1773 m. – Aleksejus Rževskis, direktorius
  • 1775–1783 m. – Sergejus Domašnevas, direktorius
  • 1783–1796 m. – Princesė Jekaterina Voroncova-Daškova, direktorė
  • 1794–1798 m. – Pavelas Bakuninas,
  • 1798–1803 m. – Liudvigas Heinrichas fon Nikolajis,
  • 1803–1810 m. – Nikolajus Novosilcevas,
  • Postas laisvas nuo 1810 m. balandžio iki 1818 m. sausio mėn.
  • 1818–1855 m. – Kunigaikštis Sergejus Uvarovas,
  • 1855–1864 m. – Dmitrijus Bludovas,
  • 1864–1882 m. – Fiodoras Litkė,
  • 1882–1889 m. – Kunigaikštis Dmitrijus Tolstojus,
  • 1889–1915 m. – Didysis kunigaikštis Konstantinas Konstantinovičius,
  • Postas laisvas nuo 1915 m. birželio iki 1917 m. gegužės mėn.
  • 1917–1936 m. – Aleksandras Karpinskis,
  • 1936–1945 m. – Vladimiras Komarovas,
  • 1945–1951 m. – Sergejus Vavilovas,
  • 1951–1961 m. – Aleksandras Nesmejanovas,
  • 1961–1975 m. – Mstislavas Keldyšas,
  • 1975–1986 m. – Anatolijus Aleksandrovas,
  • 1986–1991 m. – Gurijus Marčiukas,
  • nuo 1991 m. – Jurijus Osipovas,


Vikiteka: Rusijos mokslų akademija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rusijos_mokslų_akademija&oldid=5052296"