Pastarnokas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
gramatinė klaida: paplites - paplitęs |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Pastarnokas''' ({{lot|Pastinaca}}, {{en|Parsnip}}, {{de|Pastinake}}) – [[Salieriniai|salierinių]] (''Apiaceae'') šeimos augalų gentis, kurioje viena [[Lietuva|Lietuvoje]] auganti rūšis – [[paprastasis pastarnokas]] ({{lot|Pastinaca sativa}}). Augalas iki 100 cm aukščio, |
'''Pastarnokas''' ({{lot|Pastinaca}}, {{en|Parsnip}}, {{de|Pastinake}}) – [[Salieriniai|salierinių]] (''Apiaceae'') šeimos augalų gentis, kurioje viena [[Lietuva|Lietuvoje]] auganti rūšis – [[paprastasis pastarnokas]] ({{lot|Pastinaca sativa}}). Augalas iki 100 cm aukščio, šiurkščiai plaukuotas. [[Stiebas]] tvirtas, briaunuotas, [[lapas|lapai]] vieną kartą plunksniški. [[Žiedynas]] – skėtis. Skėčiai sudaryti iš 5-20 nevienodo ilgio stipinų. Žydi [[liepa|liepos]] – [[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. Auga pakelėse, pagrioviuose, pievose. |
||
Kultūroje auginama ''var. sativa'', kuriam būdingos storos, mėsingos [[šaknis|šaknys]], naudojamos maistui. Šaknyse yra daugiau kaip 12 proc. [[angliavandeniai|angliavandenių]], apie 1,5 proc. azotinių medžiagų ir 0,4 proc. [[riebalai|riebalų]] |
Kultūroje auginama ''var. sativa'', kuriam būdingos storos, mėsingos [[šaknis|šaknys]], naudojamos maistui. Šaknyse yra daugiau kaip 12 proc. [[angliavandeniai|angliavandenių]], apie 1,5 proc. azotinių medžiagų ir 0,4 proc. [[riebalai|riebalų]] |
||
11:27, 12 gegužės 2016 versija
| Pastinaca |
|---|
 Paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa) |
| Mokslinė klasifikacija |
Pastarnokas (lot. Pastinaca, angl. Parsnip, vok. Pastinake) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis, kurioje viena Lietuvoje auganti rūšis – paprastasis pastarnokas (lot. Pastinaca sativa). Augalas iki 100 cm aukščio, šiurkščiai plaukuotas. Stiebas tvirtas, briaunuotas, lapai vieną kartą plunksniški. Žiedynas – skėtis. Skėčiai sudaryti iš 5-20 nevienodo ilgio stipinų. Žydi liepos – rugsėjo mėn. Auga pakelėse, pagrioviuose, pievose.
Kultūroje auginama var. sativa, kuriam būdingos storos, mėsingos šaknys, naudojamos maistui. Šaknyse yra daugiau kaip 12 proc. angliavandenių, apie 1,5 proc. azotinių medžiagų ir 0,4 proc. riebalų
Viduramžiais buvo paplitęs kaip populiarus garnyras, panašiai kaip bulvės šiandieną.
