Petras Bėčius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (3), - → – using AWB
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 29: Eilutė 29:
| pastabos =
| pastabos =
}}
}}
'''Petras Bėčius''' ([[1929 m.]] [[vasario 15]] d. [[Mažučiai]], [[Žeimelio valsčius]] – [[1995 m.]] [[gruodžio 7]] d. [[Vilnius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
'''Petras Bėčius''' ([[1929 m.]] [[vasario 15]] d. [[Mažučiai (Pakruojis)|Mažučiai]], [[Žeimelio valsčius]] – [[1995 m.]] [[gruodžio 7]] d. [[Vilnius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.


== Biografija ==
== Biografija ==

16:56, 14 sausio 2016 versija

Petras Bėčius
Gimė 1929 m. vasario 15 d.
Mažučiai, Žeimelio valsčius
Mirė 1995 m. gruodžio 7 d. (66 metai)
Vilnius
Veikla Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Petras Bėčius (1929 m. vasario 15 d. Mažučiai, Žeimelio valsčius1995 m. gruodžio 7 d. Vilnius) – Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija

1960 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, 1986 m. žemės ūkio mokslų daktaras.

Nuo 1973 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, 1973-1985 m. kvalifikacijos kėlimo, 1986-1989 m. mokslo reikalų prorektorius, 1982-1988 m. Pašarų gamybos, 1988-1993 m. Augalininkystės katedros vedėjas. Nuo 1988 m. profesorius.

1989-1994 m. Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas. 1990–1994 m. Lietuvos valstiečių sąjungos pirmininkas.

Mokslinė veikla

Mokslinio darbo kryptis – augalininkystė, pašarų ruošimo ir gerinimo problemos.[1]

Bibliografija

  • Silosinės kultūros, su J. Lazausku, 1973 m.
  • Geriau panaudokime rezervus pašarų ištekliams didinti, 1974 m.
  • Augalininkystė, su kt., 1985 m. 2 leid. 1995 m.
  • Pašarininkystė, su kt., 1994 m.

Šaltiniai

  1. Algirdas MotuzasPetras Bėčius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 765 psl.