Žemaičių Alkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 56°02′28″ š. pl. 21°04′28″ r. ilg. / 56.04111°š. pl. 21.07444°r. ilg. / 56.04111; 21.07444
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
S panaikinta Kategorija:Šventovės naudojant HotCat
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Koordinačių šablonų migravimas į Coord
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{coor title dms|56|02|28|N|21|04|28|E|display=title}}
{{Coord|56|02|28|N|21|04|28|E|display=t}}


[[Vaizdas:Zemaiciu Alka (Samogitian Alka).jpg|250px|thumb|Žemaičių Alka Šventojoje]]
[[Vaizdas:Zemaiciu Alka (Samogitian Alka).jpg|250px|thumb|Žemaičių Alka Šventojoje]]

18:37, 9 sausio 2016 versija

56°02′28″ š. pl. 21°04′28″ r. ilg. / 56.04111°š. pl. 21.07444°r. ilg. / 56.04111; 21.07444

Žemaičių Alka Šventojoje

Žemaičių Alka1998 m. birželį Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje. Menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.

Istorija

19661976 m. netoli Šventosios archeologinius kasinėjimus atliko dr. Rimutė Rimantienė. Ji rado vieną įdomiausių akmens amžiaus gintaro lobį. Žemaičių alkos skulptūra atkartoja kasinėjimų metu rastą 5000 metų senumo 2 metrų aukščio medinį stulpą su pelėdos bruožų deivės kauke.

Nuorodos