Silpnaprotystė

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Protinis atsilikimas dar vadinamas oligofrenija. Tai – įgimta arba iki trejų metų amžiaus pasireiškusi silpnaprotystė (įgyta silpnaprotystė vadinama demencija). Šis sutrikimas gali pasireikšti dėl genetinių ligų arba žalingų faktorių poveikio prieš gimimą, gimdymo metu ar iki 3 metų amžiaus (traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, toksinių medžiagų poveikis; daugeliu atvejų priežasties nepavyksta nustatyti). Pastebėta, kad kuo didesnio laipsnio yra protinis atsilikimas, tuo dažniau jo priežastis būna paveldėjimas.

Protinio atsilikimo rūšys

Protinis atsilikimas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų:

• Lengvas protinis atsilikimas (debilumas). Tokių vaikų IQ yra 50 - 70. Šį protinį atsilikimą sunku diagnozuoti, ypač atskirti nuo apleistų, neauklėjamų, lėtinėmis ligomis sergančių vaikų. Debilai buityje paprastai būna normalūs, tačiau sumažėjęs jų gebėjimas mokytis. Jie nesugeba abstrakčiai mąstyti, neturi savikritikos, yra egocentriški, nesuvaldo savo potraukių, tačiau lengvai pasiduoda kitų įtakai. Daugelis suaugusiųjų gali dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje. Jie iš esmės sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiau praktinių, o ne akademinių įgūdžių, tarp to – atlikti nekvalifikuotą ar pusiau kvalifikuotą darbą. Apskritai lengvo protinio atsilikimo žmonių elgesio emociniai ir socialiniai sunkumai yra panašesni į tuos sunkumus, su kuriais susiduria ir normalaus intelekto žmonės, negu į tas specifines problemas, kurios iškyla vidutinio ir sunkaus protinio atsilikimo asmenims. Tokiems žmonėms išduodamas vairuotojo pažymėjimas, jiems leidžiama tuoktis, teismo atveju jie yra pakaltinami.
• Vidutinis protinis atsilikimas (imbecilumas). Jų IQ yra 35 - 40. Tokie vaikai visiškai nesugeba abstrakčiai mąstyti, skaičiuoti, tačiau kartais gali išmokti rašyti bei skaityti. Imbecilų atmintis – trumpalaikė, mechaninė, jie nekoncentruoja dėmesio. Kartais gali būti grubūs, egocentriški. Gali išmokti paprastą darbą ir dirbti jį su priežiūra. Tai, kad suaugę vidutinio protiniu atsilikimu žmonės gyventų visiškai savarankiškai, pasitaiko retai. Apskritai šie žmonės yra normaliai judrūs ir fiziškai aktyvūs, ir tai, kad jie sugeba užmegzti kontaktą, bendrauti su kitais, dalyvauti nesudėtingoje socialinėje veikloje, liudija jų socialinį išsivystymą. Imbecilai atleidžiami nuo karinės tarnybos, yra nepakaltinami, jiems neišduodamas vairuotojo pažymėjimas, neleidžiama tuoktis.
• Sunkus protinis atsilikimas (idiotija). Šių asmenų IQ yra 20 - 35 ir mažiau. Visos jų protinės operacijos yra sutrikusios. Jie neišmoksta kalbėti (nesuprantamai pasako vos keletą žodžių), jų veiksmai – nevalingi, impulsyvūs. Tai liudija kliniškai reikšmingą centrinės nervų sistemos pažeidimą ar neišsivystymą. Jie visiškai nepasirūpina savimi, neturi maitinimosi, higienos įgūdžių. Formali riba tarp imbecilumo ir idiotijos yra gebėjimas išmokti rašyti. Supratimas ir kalbos vartojimas yra apriboti, geriausiu atveju gali suprasti pagrindinius paliepimus ir ko nors nesudėtingai prašyti. Būdingi sunkūs neurologiniai ar kiti fiziniai sutrikimai, tokie kaip epilepsija, regos ar klausos pakenkimai, kurie ir riboja judrumą. Tokiems žmonėms reikia nuolatinės slaugos ir priežiūros.

Diagnostika

Psichiatrai atlieka detalų ištyrimą (testais, IQ įvertinimu, vaiko gyvenimo anamnezės surinkimas ir kt.), išsiaiškina, ar nėra kitų defektų. Jei reikia,atliekami genetiniai tyrimai.

Gydymas

Vaikų su protiniu atsilikimu rūpinimasis bei integracija į visuomenę susideda iš gydytojų, pedagogų, socialinių darbuotojų, artimųjų bendradarbiavimo. Svarbu pabrėžti tai, kad vaikas geriau ugdosi būdamas namuose, su artimaisiais. Prireikus jam taikoma reabilitacija, sunkiais atvejais apgyvendinamas internatinio pobūdžio įstaigose, kad būtų užtikrinta maksimali gyvenimo kokybė.

Nuorodos

Protinis atsilikimas