Linksmos istorijos (filmas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Alux632 (aptarimas | indėlis)
Eilutė 20: Eilutė 20:
* [[Steponas Kosmauskas]] – ''profesorius''
* [[Steponas Kosmauskas]] – ''profesorius''
* [[Gediminas Girdvainis]] – ''dirigentas''
* [[Gediminas Girdvainis]] – ''dirigentas''
* taip pat [[Saulius Balandis]], [[Artūras Vegys]], A. Lukšas, A. Muraškaitė, [[Aleksandras Ribaitis]], A. Suchodimcevas, [[Jonas Čepaitis]], [[Laima Štrimaitytė]], [[Juozas Jaruševičius (1930)|Juozas Jaruševičius]] ir kiti.
* taip pat [[Saulius Balandis]], [[Artūras Vegys]], [[Aras Lukšas]], Andželika Muraškaitė, [[Aleksandras Ribaitis]], A. Suchodimcevas, [[Jonas Čepaitis]], [[Laima Štrimaitytė]], [[Juozas Jaruševičius (1930)|Juozas Jaruševičius]] ir kiti.


== Siužetas ==
== Siužetas ==

16:27, 31 sausio 2015 versija

„Linksmos istorijos“ – 1973 m. TSRS Centrinės televizijos užsakymu Lietuvos kino studijoje sukurtas trijų kino novelių rinkinys pagal rusų rašytojo Nikolajaus Nosovo apsakymus. Filmo trukmė – 79 min. Tai buvo pirmasis lietuviškas filmas, kurį užsakė Centrinė televizija.

Kūrybinė grupė

Vaidina

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Rusiškų apsakymų veikėjams suteikti lietuviški vardai, o veiksmas pritaikytas Lietuvai. Filmas pasakoja apie 1970 m. pradžios mokinių gyvenimą. Kino noveles jungia vaikai, renkantys metalo laužą. Novelė „Nenuorama“ – apie mergaitę, kuri pabėgo iš namų ir padeda rinkti metalo laužą moksleiviškam garlaiviui statyti. „Melagėlis“ – apie berniuką, kuris neruošia pamokų, važinėja dviračiu, o tėvams ir mokytojams meluoja, kad renka metalo laužą. „Telefonas“ – apie du berniukus, kurie už surinktą metalo laužą dovanų gauna telefoną ir jį išardo, norėdami sužinoti, kaip jis padarytas.

Nuorodos