Laima Štrimaitytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laima Štrimaitytė
Gimė 1946 m. vasario 27 d. (78 metai)
Naudžių kaimas (Šakių rajonas), Lietuva
Tautybė lietuvė
Veikla aktorė, įgarsintoja
Sritis teatras, kinas, televizija
Organizacijos Jaunimo teatras
Alma mater Vilniaus kultūros švietimo technikumas, Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas

Laima Štrimaitytė – Žilienė (g. 1946 m. vasario 27 d. Šakių rajone, Naudžių kaime) – lietuvių teatro ir kino aktorė, sukūrusi apie penkiasdešimt vaidmenų Jaunimo teatre.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, Vilniaus kultūros mokyklą (tuometinį Vilniaus kultūros švietimo technikumą), 1971 m. (neakivaizdžiai) – Maskvos Lunačiarskio teatrinio meno institutą.

Nuo 1965 m. – Jaunimo teatro aktorė. Pirmasis vaidmuo – Džiuljeta Šekspyro tragedijoje „Romeo ir Džiuljeta“. Ji sukūrė Laurą T. Viljamso „Stikliniame žvėryne“, Juliją V. Tendriakovo „Naktis po išleistuvių“, Elzę J. Švarco „Drakone“, Ireną Meškutę S. Šaltenio „Škac mirtie, visados škac“, Ramelienę G. Kanovičiaus, S. Šaltenio „Katė už durų“, Mari K. Higinso, Ž. K. Karjero „Harolde ir Modėj“, Julija J. Marcinkevičiaus „Daukante“, Angelę S. Šaltenio „Duokiškyje“. Daug jos sukurtų vaidmenų – vaikai.

Televizijoje įgarsino ir dubliavo daug multiplikacinių ir meninių filmų.

Vyras – Gintas Žilys, Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas, sūnus Lukas Žilys (1972–2005) – buv. aktorius, kelių teatrų technikos direktorius.

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]