Endriejavo šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:06, 28 lapkričio 2014 versija

Endriejavo šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Klaipėdos
Savivaldybė	Klaipėdos rajonas
Gyvenvietė	Endriejavas
Adresas	Gėlių g. 17
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1943 m.

Kitos reikšmės – Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia.

Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia stovi Endriejavo miestelyje, prie Žemaičių plento.

Istorija

Vaitkaičiai, arba Endriejavas, 1778 m. atiteko Jorūdams. Viktoras ir Agnieška Jorūdai koplyčiai (manoma, kad ji 1780 m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1861 m. pastatyta varpinė. 1862 m. įsigytas Maskvoje nulietas varpas buvo didžiausias Žemaičių vyskupijoje. 1862 m. bažnyčia atnaujinta. 1888 m. audra nugriovė bažnyčios bokštą (atstatytas ankstesnės formos). 1909–1911 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Pirmąją II Pasaulinio karo dieną Lietuvoje, 1941 m. birželio 22 d., senoji bažnyčia sudegė per bombardavimą. 1943 m. šalia paskubomis iš kareiviškų barakų suręsta kita, kuri šiuo metu išlikusi Gėlių g. 17. Joje vėliau ir vyko visos religinės apeigos. Sovietmečiu sudegusios bažnyčios vietoje (dab. Gėlių g. 19) buvo pastatyti kultūros namai. Po Atgimimo jie buvo perleisti parapijai, tapo naujaisiais vietos tikinčiųjų maldos namais.

Medinė „barakinė“ bažnytėlė šiuo metu tarnauja tik kaip šarvojimo bažnyčia, ten pat vyksta ir laidojimo apeigos, karstas keliauja tiesiai į kapines.

Rekonstrukcija

2012–2013 m. buvę kultūros namai buvo rekonstruoti pagal I.Slavinskaitės-Prapuolenienės suprojektuotą Endriejavo bažnyčios atnaujinimo projektą. Dėl lėšų stokos atsisakyta architekto iš Kalifornijos Rimo Muloko sudėtingesnės bažnyčios atnaujinimo vizijos.^[1] Pastatyta 15 m aukščio plieninė varpinė, į ją įkeltas kone dvi tonas sveriantis senasis, dar 1862 m. už parapijiečių aukas nulietas varpas. Pačią varpinę kaunietė architektė papuošė trimis skydais su Vyčio kryžiumi, o virš jos iškilo gelsvos spalvos kryžius, pagamintas iš plieno. Senojo šventoriaus sienoje išmūryti Endriejavo herbe pavaizduoti arkiniai vartai. Sakralinį vaizdą bažnyčiai suteikė portikas. Suprojektuotas ir atkurtas 1941 m. sudegusios bažnyčios bokštas, tačiau jam, kaip ir likusiems gerbūvio, fasado darbams užbaigti nebeliko lėšų.

Šaltiniai

↑ JAV lietuvį architektą nuvylė atnaujinta bažnyčia (lrytas.lt)

[1] JAV lietuvį architektą nuvylė atnaujinta bažnyčia (lrytas.lt)

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{ltbaz|Endriejavo bažnyčia (naujoji).JPG |Telšių|Klaipėdos|Klaipėdos rajonas|Endriejavas|Gėlių g. 17|medis|[[1943]] m.|}}
+{{Kiti|Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia|}}
 '''Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia''' stovi [[Endriejavas|Endriejavo]] miestelyje, prie Žemaičių plento.
 == Istorija ==
 [[Vaizdas:Endriejavo bažnyčia. Rekonstrukcija.JPG|miniatiūra|250px|left|Dabartinio bažnyčios pastato (buv. kultūros namų) rekonstrukcija]]
-[[Vaizdas:Endriejavo senoji bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Senoji bažnyčia, pastatyta 1943 m. (dab. šarvojimo bažnyčia)]]
+[[Vaizdas:Endriejavo senoji bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Senoji bažnyčia, pastatyta 1943 m. (dab. šarvojimo bažnyčia)]]
-Vaitkaičiai, arba [[Endriejavas]], [[1778]] m. atiteko [[Jorūdai|Jorūdams]]. Viktoras ir Agnieška Jorūdai [[Koplyčia|koplyčiai]] (manoma, kad ji [[1780]] m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. [[1861]] m. pastatyta varpinė. [[1862]] m. įsigytas [[Maskva|Maskvoje]] nulietas varpas buvo didžiausias [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijoje]]. [[1862]] m. bažnyčia atnaujinta. [[1888]] m. audra nugriovė bažnyčios bokštą (atstatytas ankstesnės formos). [[1909]]–[[1911]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius.
+Vaitkaičiai, arba [[Endriejavas]], [[1778]] m. atiteko [[Jorūdai|Jorūdams]]. Viktoras ir Agnieška Jorūdai [[Koplyčia|koplyčiai]] (manoma, kad ji [[1780]] m. perstatyta) dovanojo [[valakas|valaką]] ir 8 [[margas|margus]] žemės, 1000 talerių; įkurta [[parapija]]. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. [[1861]] m. pastatyta [[varpinė]]. [[1862]] m. įsigytas [[Maskva|Maskvoje]] nulietas varpas buvo didžiausias [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijoje]]. [[1862]] m. bažnyčia atnaujinta. [[1888]] m. audra nugriovė bažnyčios bokštą (atstatytas ankstesnės formos). [[1909]]–[[1911]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius.
-Pirmąją [[2PK|II Pasaulinio karo]] dieną Lietuvoje, [[1941]] m. [[birželio 22]] d., senoji bažnyčia sudegė per bombardavimą. [[1943]] m. šalia paskubomis iš kareiviškų barakų suręsta kita, kuri šiuo metu išlikusi Gėlių g. 17. Joje vėliau ir vyko visos religinės apeigos. Sovietmečiu sudegusios bažnyčios vietoje (dab. Gėlių g. 19) buvo pastatyti kultūros namai. Po Atgimimo jie buvo perleisti [[parapija]]i, tapo naujaisiais vietos tikinčiųjų maldos namais.
+Pirmąją [[2PK|II Pasaulinio karo]] dieną Lietuvoje, [[1941]] m. [[birželio 22]] d., senoji bažnyčia sudegė per bombardavimą. [[1943]] m. šalia paskubomis iš kareiviškų barakų suręsta kita, kuri šiuo metu išlikusi Gėlių g. 17. Joje vėliau ir vyko visos religinės apeigos. Sovietmečiu sudegusios bažnyčios vietoje (dab. Gėlių g. 19) buvo pastatyti kultūros namai. Po Atgimimo jie buvo perleisti [[parapija]]i, tapo naujaisiais vietos tikinčiųjų maldos namais.
 Medinė „barakinė“ bažnytėlė šiuo metu tarnauja tik kaip šarvojimo bažnyčia, ten pat vyksta ir laidojimo apeigos, karstas keliauja tiesiai į kapines.
 == Rekonstrukcija ==
+[[2012]]–[[2013]] m. buvę kultūros namai buvo rekonstruoti pagal I.Slavinskaitės-Prapuolenienės suprojektuotą Endriejavo bažnyčios atnaujinimo projektą. Dėl lėšų stokos atsisakyta architekto iš Kalifornijos Rimo Muloko sudėtingesnės bažnyčios atnaujinimo vizijos.<ref>[http://www.lrytas.lt/verslas/bustas-ir-statybos/jav-lietuvi-architekta-nuvyle-baznycia-projektavusi-kolege-is-kauno-papildyta.htm JAV lietuvį architektą nuvylė atnaujinta bažnyčia (''lrytas.lt'')]</ref> Pastatyta 15 m aukščio plieninė varpinė, į ją įkeltas kone dvi tonas sveriantis senasis, dar [[1862]] m. už parapijiečių aukas nulietas varpas. Pačią varpinę kaunietė architektė papuošė trimis skydais su Vyčio kryžiumi, o virš jos iškilo gelsvos spalvos kryžius, pagamintas iš plieno. Senojo šventoriaus sienoje išmūryti [[Endriejavo herbas|Endriejavo herbe]] pavaizduoti arkiniai vartai. Sakralinį vaizdą bažnyčiai suteikė portikas. Suprojektuotas ir atkurtas 1941 m. sudegusios bažnyčios bokštas, tačiau jam, kaip ir likusiems gerbūvio, fasado darbams užbaigti nebeliko lėšų.
-[[2012]]–[[2013]] m. buvę kultūros namai buvo rekonstruoti pagal I.Slavinskaitės-Prapuolenienės suprojektuotą Endriejavo bažnyčios atnaujinimo projektą. Dėl lėšų stokos atsisakyta architekto iš Kalifornijos Rimo Muloko sudėtingesnės bažnyčios atnaujinimo vizijos.<ref>[http://www.lrytas.lt/verslas/bustas-ir-statybos/jav-lietuvi-architekta-nuvyle-baznycia-projektavusi-kolege-is-kauno-papildyta.htm JAV lietuvį architektą nuvylė atnaujinta bažnyčia (''lrytas.lt'')]</ref> Pastatyta 15 m aukščio plieninė varpinė, į ją įkeltas kone dvi tonas sveriantis senasis, dar [[1862]] m. už parapijiečių aukas nulietas varpas. Pačią varpinę kaunietė architektė papuošė trimis skydais su Vyčio kryžiumi, o virš jos iškilo gelsvos spalvos kryžius, pagamintas iš plieno. Senojo šventoriaus sienoje išmūryti [[Endriejavo herbas|Endriejavo herbe]] pavaizduoti arkiniai vartai. Sakralinį vaizdą bažnyčiai suteikė portikas. Suprojektuotas ir atkurtas 1941 m. sudegusios bažnyčios bokštas, tačiau jam, kaip ir likusiems gerbūvio, fasado  darbams užbaigti nebeliko lėšų.
 == Šaltiniai ==