Plazminė ląstelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Plasmacell.jpg|miniatiūra|Dideliu padidinimu matoma apvalios formos plazminė ląstelė, pakraštyje esančiu palyginti nedideliu branduoliu]]
[[Vaizdas:Plasmacell.jpg|miniatiūra|Dideliu padidinimu matoma apvalios formos plazminė ląstelė, pakraštyje esančiu palyginti nedideliu branduoliu]]
[[Vaizdas:B-Zelle-Plasmazellen.png|thumb|220px|left|Plazminės ląstelės susiformuoja iš B limfocitų]]
[[Vaizdas:B-Zelle-Plasmazellen.png|thumb|220px|left|Plazminės ląstelės susiformuoja iš B limfocitų]]
'''Plazminė ląstelė''', arba '''plazmocitas''' – [[B limfocitai|B limfocitams]] priskiriama ląstelė, kurios pagrindinė funkcija yra [[antikūnai|antikūnų]] sintezė. Plazminės ląstelės paprastai randamos nedideliais kiekiais [[Raudonieji kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]]. Tai virš 10 µm skersmens ovalios ląstelės, turinčios ekscentrišką [[Ląstelės branduolys|branduolį]].
'''Plazminė ląstelė''', arba '''plazmocitas''' – [[B limfocitai|B limfocitams]] priskiriama ląstelė, kurios pagrindinė funkcija yra [[antikūnai|antikūnų]] sintezė. Plazminės ląstelės paprastai randamos nedideliais kiekiais [[Raudonieji kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]]. Tai virš 10 µm skersmens ovalios ląstelės, turinčios ekscentrišką [[Ląstelės branduolys|branduolį]].


Plazmocitai susidaro iš aktyvintų [[B limfocitai|B limfocitų]] ir gyvena tik 10-30 dienų. Jų [[Citoplazma|citoplazmoje]] gerai susiformavęs grūdėtasis [[endoplazminis tinklas]], [[Goldžio kompleksas]], daug laisvųjų [[Ribosoma|ribosomų]], ryškių [[Centriolė|centriolių]] ir pavienių [[Lizosoma|lizosomų]].
Plazmocitai susidaro iš aktyvintų [[B limfocitai|B limfocitų]] ir gyvena tik 10-30 dienų. Jų [[Citoplazma|citoplazmoje]] gerai susiformavęs grūdėtasis [[endoplazminis tinklas]], [[Goldžio kompleksas]], daug laisvųjų [[Ribosoma|ribosomų]], ryškių [[Centriolė|centriolių]] ir pavienių [[Lizosoma|lizosomų]].


Plazminių ląstelių piktybinės ligos vadinamos [[monokloninės gamapatijos|monokloninėmis gamapatijomis]].
Plazminių ląstelių piktybinės ligos vadinamos [[monokloninės gamapatijos|monokloninėmis gamapatijomis]].


{{stub}}
{{Citol-stub}}


[[Kategorija:Citologija]]
[[Kategorija:Citologija]]

17:39, 20 kovo 2014 versija

Dideliu padidinimu matoma apvalios formos plazminė ląstelė, pakraštyje esančiu palyginti nedideliu branduoliu
Plazminės ląstelės susiformuoja iš B limfocitų

Plazminė ląstelė, arba plazmocitas – B limfocitams priskiriama ląstelė, kurios pagrindinė funkcija yra antikūnų sintezė. Plazminės ląstelės paprastai randamos nedideliais kiekiais kaulų čiulpuose. Tai virš 10 µm skersmens ovalios ląstelės, turinčios ekscentrišką branduolį.

Plazmocitai susidaro iš aktyvintų B limfocitų ir gyvena tik 10-30 dienų. Jų citoplazmoje gerai susiformavęs grūdėtasis endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, daug laisvųjų ribosomų, ryškių centriolių ir pavienių lizosomų.

Plazminių ląstelių piktybinės ligos vadinamos monokloninėmis gamapatijomis.