Plazminė ląstelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dideliu padidinimu matoma apvalios formos plazminė ląstelė, pakraštyje esančiu palyginti nedideliu branduoliu
Plazminės ląstelės susiformuoja iš B limfocitų

Plazminė ląstelė, arba plazmocitas – B limfocitams priskiriama ląstelė, kurios pagrindinė funkcija yra antikūnų sintezė. Plazminės ląstelės paprastai randamos nedideliais kiekiais kaulų čiulpuose. Tai virš 10 µm skersmens ovalios ląstelės, turinčios ekscentrišką branduolį.

Plazmocitai susidaro iš aktyvintų B limfocitų ir gyvena tik 10-30 dienų. Jų citoplazmoje gerai susiformavęs grūdėtasis endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, daug laisvųjų ribosomų, ryškių centriolių ir pavienių lizosomų.

Plazminių ląstelių piktybinės ligos vadinamos monokloninėmis gamapatijomis.