Inkubai: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Inkubai''' (lot. ''incubus'' - „gultis ant viršaus“) - [[Europa|Europos]] viduramžių mitologijoje vyriškos giminės [[demonai]], lytiškai santykiaujantys su miegančiomis moterimis. Pasak krikščionių teologų inkubai - puolę [[angelai]], neretai persekiojantys vienuoles. Lytinio akto metu inkubas iščiulpa iš moters visą energiją, kad palaikytų savo gyvastį. Dažniausiai demonas nužudo savo auką arba palieka labai silpną, be gyvybės energijos. Moteriškoji šių demonų versija vad. [[Sukubai|sukubais]]. |
'''Inkubai''' (lot. ''incubus'' - „gultis ant viršaus“) - [[Europa|Europos]] viduramžių mitologijoje vyriškos giminės [[demonai]], [[sueitis|lytiškai santykiaujantys]] su miegančiomis moterimis. Pasak krikščionių [[teologija|teologų]] inkubai - puolę [[angelai]], neretai persekiojantys vienuoles. Lytinio akto metu inkubas iščiulpa iš moters visą energiją, kad palaikytų savo gyvastį. Dažniausiai demonas nužudo savo auką arba palieka labai silpną, be gyvybės energijos. Moteriškoji šių demonų versija vad. [[Sukubai|sukubais]]. |
||
Moteris galėjo pastoti nuo inkubo. Buvo manoma, kad inkubas gali pavirsti žmonėmis ir susilaukti palikuonių, kurie dažnai būdavo išsigimę, luošiai ar pusiau žvėrys. Dažniausiai inkubai aplankydavo |
Moteris galėjo pastoti nuo inkubo. Buvo manoma, kad inkubas gali pavirsti žmonėmis ir susilaukti palikuonių, kurie dažnai būdavo išsigimę, luošiai ar pusiau žvėrys. Dažniausiai inkubai aplankydavo [[ragana]]s ar jų burtų aukas. |
||
== Mito kilmė == |
== Mito kilmė == |
||
Inkubų legendą |
Inkubų legendą paaiškina tai, kad [[viduramžiai]]s ypač neigiamai žiūrima į moterų seksualines nuodėmes. Inkubų aukos galėjo patirti vaikščiojimą per miegus ar miego paralyžių. Taip pat inkubų aukos galėjo savo ar ne savo [[valia]] turėti seksualinių santykių ne [[santuoka|santuokoje]]. Tokiu būdu buvo aiškinami atsiradę nesantuokiniai vaikai. Prievartautojai kaltindami inkubus išvengdavo [[bausmė]]s už [[Išžaginimas|išžaginimus]]. Kartais pačios moterys teigdavo [[pastojimas|pastojusios]] nuo inkubo slėpdamos tiesą, jog pastojo ne santuokoje nuo mylimo draugo ar pažįstamo asmens, kuris ją išžagino. |
||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
15:56, 8 gruodžio 2006 versija
Inkubai (lot. incubus - „gultis ant viršaus“) - Europos viduramžių mitologijoje vyriškos giminės demonai, lytiškai santykiaujantys su miegančiomis moterimis. Pasak krikščionių teologų inkubai - puolę angelai, neretai persekiojantys vienuoles. Lytinio akto metu inkubas iščiulpa iš moters visą energiją, kad palaikytų savo gyvastį. Dažniausiai demonas nužudo savo auką arba palieka labai silpną, be gyvybės energijos. Moteriškoji šių demonų versija vad. sukubais.
Moteris galėjo pastoti nuo inkubo. Buvo manoma, kad inkubas gali pavirsti žmonėmis ir susilaukti palikuonių, kurie dažnai būdavo išsigimę, luošiai ar pusiau žvėrys. Dažniausiai inkubai aplankydavo raganas ar jų burtų aukas.
Mito kilmė
Inkubų legendą paaiškina tai, kad viduramžiais ypač neigiamai žiūrima į moterų seksualines nuodėmes. Inkubų aukos galėjo patirti vaikščiojimą per miegus ar miego paralyžių. Taip pat inkubų aukos galėjo savo ar ne savo valia turėti seksualinių santykių ne santuokoje. Tokiu būdu buvo aiškinami atsiradę nesantuokiniai vaikai. Prievartautojai kaltindami inkubus išvengdavo bausmės už išžaginimus. Kartais pačios moterys teigdavo pastojusios nuo inkubo slėpdamos tiesą, jog pastojo ne santuokoje nuo mylimo draugo ar pažįstamo asmens, kuris ją išžagino.
Literatūra
- „Mitologijos enciklopedija: 2 tomas“, Vaga, Vilnius, 1999.