Sulavesis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

22:48, 19 balandžio 2013 versija

Indenezijos provincijos Sulavesio saloje

Sulavesis (indoneziškai Sulawesi, daugelis europiečių tradiciškai vadina iš portugalų Celebes) – vulkaninės kilmės sala Indonezijoje, tarp Borneo vakaruose, Molukų salų rytuose ir Filipinų šiaurėje. Plotu 11-oji pasaulyje sala: 189 216 km². Šiaurinę salos dalį kerta pusiaujas, kurio juostoje visus metus gausiai lyja. Dėl tokio klimato saloje vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai.

Demografija

Islamas įsiskverbė į Sulavesį tik 1630 m. – vėliau negu į kitas Indonezijos salas. Maždaug tuo pat metu į salą atvyko ir krikščionių misionierių. Dėl to Sulavesyje krikščionių yra daugiau (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 18 iki 40 % nuo bendrojo tikinčiųjų skaičiaus) negu Javoje ar Sumatroje.

Didžioji dalis gyventojų susitelkę pietvakariuose, Udžung Pandango (Ujung Pandang, anksčiau Makassar) mieste, taip pat šiaurėje aplink Manadą (Manado; oro uostas). Etniškai gyventojai sudaro skirtingas grupes – pietvakariuose anksčiau buvusios karingos makasarų (?) ir bugių (?) tautos, salos viduryje – toraja gentis, labai dominanti turistus, minhasa gentis šiaurėje (daugiausiai krikščionys, kultūra artimi filipiniečiams).

Maždaug 50 metų tiestas kelias sujungė salos administracinį centrą Udžung Pandangą su Manadu šiaurėje (Trans-Sulawesi-Highway).

Istorija

1512 salas aplankė portugalai. 1530 minima Gova karalystė (centras – Makasaras) pietuose, kuri užkariavo aplinkines teritorijas. Sala buvo olandų įtakoje, bugiai 1902–1906 maištavo.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Sulavesis.png|thumb|270px|Indenezijos provincijos Sulavesio saloje]]
-'''Sulavesis''' (indoneziškai ''Sulawesi'', daugelis europiečių tradiciškai vadina iš portugalų ''Celebes'') – vulkaninės kilmės sala [[Indonezija|Indonezijoje]], tarp [[Borneo]] vakaruose, [[Molukų salos|Molukų salų]] rytuose ir [[Filipinai|Filipinų]] šiaurėje. Plotu 11-oji pasaulyje sala: 189 216 km². Šiaurinę salos dalį kerta pusiaujas, kurio juostoje visus metus gausiai lyja. Dėl tokio klimato saloje vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai.
+'''Sulavesis''' (indoneziškai ''Sulawesi'', daugelis europiečių tradiciškai vadina iš portugalų ''Celebes'') – vulkaninės kilmės sala [[Indonezija|Indonezijoje]], tarp [[Borneo]] vakaruose, [[Molukų salos|Molukų salų]] rytuose ir [[Filipinai|Filipinų]] šiaurėje. Plotu 11-oji pasaulyje sala: 189 216 km². Šiaurinę salos dalį kerta pusiaujas, kurio juostoje visus metus gausiai lyja. Dėl tokio klimato saloje vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai.
 == Demografija ==
-[[Islamas]] įsiskverbė į Sulavesį tik [[1630]] m. – vėliau negu į kitas [[Indonezija|Indonezijos]] salas. Maždaug tuo pat metu į salą atvyko ir krikščionių misionierių. Dėl to Sulavesyje [[Krikščionybė|krikščionių]] yra daugiau (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 18 iki 40 % nuo bendrojo tikinčiųjų skaičiaus) negu [[Java (sala)|Javoje]] ar [[Sumatra|Sumatroje]].
+[[Islamas]] įsiskverbė į Sulavesį tik [[1630]] m. – vėliau negu į kitas [[Indonezija|Indonezijos]] salas. Maždaug tuo pat metu į salą atvyko ir krikščionių misionierių. Dėl to Sulavesyje [[Krikščionybė|krikščionių]] yra daugiau (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 18 iki 40 % nuo bendrojo tikinčiųjų skaičiaus) negu [[Java (sala)|Javoje]] ar [[Sumatra|Sumatroje]].
-Didžioji dalis gyventojų susitelkę pietvakariuose, Udžung Pandango (''Ujung Pandang'', anksčiau ''Makassar'') mieste, taip pat šiaurėje aplink Manadą (''Manado''; oro uostas). Etniškai gyventojai sudaro skirtingas grupes – pietvakariuose anksčiau buvusios karingos makasarų (?) ir bugių (?) tautos, salos viduryje – toraja gentis, labai dominanti turistus, minhasa gentis šiaurėje (daugiausiai krikščionys, kultūra artimi [[Filipinai|filipiniečiams]]).
+Didžioji dalis gyventojų susitelkę pietvakariuose, Udžung Pandango (''Ujung Pandang'', anksčiau ''Makassar'') mieste, taip pat šiaurėje aplink Manadą (''Manado''; oro uostas). Etniškai gyventojai sudaro skirtingas grupes – pietvakariuose anksčiau buvusios karingos makasarų (?) ir bugių (?) tautos, salos viduryje – toraja gentis, labai dominanti turistus, minhasa gentis šiaurėje (daugiausiai krikščionys, kultūra artimi [[Filipinai|filipiniečiams]]).
 Maždaug 50 metų tiestas kelias sujungė salos administracinį centrą Udžung Pandangą su Manadu šiaurėje (''Trans-Sulawesi-Highway'').
 == Istorija ==
-[[1512]] salas aplankė portugalai. [[1530]] minima Gova karalystė (centras – Makasaras) pietuose, kuri užkariavo aplinkines teritorijas. Sala buvo olandų įtakoje, bugiai [[1902]]–[[1906]] maištavo.
+[[1512]] salas aplankė portugalai. [[1530]] minima Gova karalystė (centras – [[Makasaras]]) pietuose, kuri užkariavo aplinkines teritorijas. Sala buvo olandų įtakoje, bugiai [[1902]]–[[1906]] maištavo.
 {{Commons|Category:Sulawesi|no=T}}