Peter Kleist

Bruno Peter Kleist (1904 m. sausio 29 d. Marienwerder, Vakarinėje Prūsijoje,  – mirė po 1971 m. lapkričio 6 d.), nacių Vokietijos diplomatas, neonacis rašytojas.

1932 m. teisės daktaro laipsnis jam suteiktas už disertaciją Sovietų Rusijos tarptautinis pripažinimas.

Nuo 1936 m. jis Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje vadovavo Lenkijos reikalų skyriui. 1939 m. rugpjūčio 31 d. jis prašė gauti visas ministerijos telegramas, susijusias su jo regionu: Pabaltijo valstybės, Lenkija, Sovietų Sąjunga.

Su juo buvo susipažinęs Kazys Škirpa, Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai. 1939 m. Kazys Škirpa per jį zonduodavo Vilniaus klausimą. Nacių Vokietijai užpuolus Lenkiją, Kazys Škirpa ragino Lietuvą jėga atsiimti Lenkijos okupuotą Vilnių.

Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, po keturių dienų, 1940 m. birželio 20 d., Georg Leibbrandt ir Kazys Škirpa susitiko „Eden“ viešbutyje Berlyne. Jų pokalbio dėka išsivystė sukarintas, antisovietinis, antisemitinis Lietuvių aktyvistų frontas. Buvęs Lietuvos NKVD kontržvalgybos viršininkas Aleksandras Slavinas tvirtina, jog vokiečiams rūpėjo, kad Lietuvių aktyvistų frontas numatytame kare prieš Sovietų Sąjungą kaip „Sondergruppe A“ kenktų sovietams. Vokiečiams rūpėjo, kad jis numatytame kare prieš Sovietų Sąjungą kaip „Sondergruppe A“ kenktų sovietams. Nuo 1940 m. rugpjūčio mėn. pradžios Peter Kleist kaip Rytų kraštų žinovas ir Sicherheitsdienst narys vadovavo pasitarimams su Kaziu Škirpa.

Peter Kleist buvo artimas nacių Vokietijos užsienio reikalų ministrui Joachim von Ribbentropp'ui. 1940 m. liepos 2 d. Kazys Škirpa pakvietė Peter Kleist pietų Lietuvos pasiuntinybėje. Peter Kleist papasakojo, kaip jam pavesta išnagrinėti uždavinius, galinčius iškilti, jei prasidėtų karas su sovietais, ir siūlė Kaziui Škirpai pamąstyti, kaip tokiu atveju laikytųsi Lietuva. Kazys Škirpa aiškino, kad sudarytų naują Lietuvos vyriausybę, atkurtų nepriklausomą Lietuvos valstybę ir kovotų prieš bendrą bolševikinį priešą. Jie vėl tais klausimais susitiko liepos 5 d., taip pat liepos 9 d. su Georg Liebbrandt. Paskui liepos 13 d. aptarė pirminį vyriausybės deklaracijos projekto tekstą. Peter Kleist siūlė ryškiau pabrėžti ūkinių santykių svarbą ir Lietuvos kultūros vakarietiškumą, tad jos apsisprendimą jungtis į Vokietijos kuriamą Naujają Europą. Siūlė taip pat neatbaidyti lietuvių per daug šiltais žodžiais nacių atžvilgiu. Liepos 15 d. Kazys Škirpa įteikė jam galutinį Lietuvių aktyvistų fronto tekstą „Į talką Naujos Lietuvos kurti!“, kurį rašė kartu su Albertu Geručiu. Atsišaukimas peikia Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, taip pat prieš jį valdžiusį demokratinį seimą, tuo tarpu viltis deda į jų kalintus, kankintus ir ištremtus aktyvistus, kokiais buvo voldemarininkai.

Anot Kazio Škirpos, nacių gestapininkai ir esesininkai pasijuto 1941 m. birželio sukilimo užklupti. Po to kai Kazį Škirpą areštavo Berlyne ir jie su Vokietijos kariuomene įsiveržė į Kauną, jie siūlė Lietuvoje areštuoti Laikinosios vyriausybės narius. Peter Kleist savo knygoje „Zwischen Hitler und Stalin“ rašė, kad nuo arešto juos išgelbėjo tik griežtas gen. von Rocques, užnugario srities viršininko Lietuvoje, pasipriešinimas.

Nuo 1941 m. iki 1945 m. Peter Kleist dirbo Ostland vado pavaduotoju ir ryšininku su Šiaurės armijos grupe. Jisai taip pat nacių partijai patarė užsienio reikalų klausimais.

Po karo jisai dalyvavo neonacių spaudoje.

Jisai nusižudė 1971 m. pabaigoje, sirgdamas nepagydomu augliu.