Kelerašis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas Pridedama: ms:Călăraşi |
S r2.7.3) (robotas: Keičiama it:Călăraşi (Romania) į it:Călărași (Romania) |
||
| Eilutė 44: | Eilutė 44: | ||
[[hu:Călărași]] |
[[hu:Călărași]] |
||
[[id:Călăraşi]] |
[[id:Călăraşi]] |
||
[[it: |
[[it:Călărași (Romania)]] |
||
[[ja:カララシ]] |
[[ja:カララシ]] |
||
[[ko:컬러라시]] |
[[ko:컬러라시]] |
||
16:08, 25 vasario 2013 versija
- Apie miestą Moldavijoje žr. Kelerašis (Moldavija).
| Kelerašis rumun. Călărași | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Rumunija
|
| Apskritis | Kelerašio apskritis |
| Gyventojų | 73 823 |
 Vikiteka |
Kelerašis |
Kelerašis (rumun. Călărași) – miestas pietryčių Rumunijoje, Dunojaus protakos Borčios kairiajame krante, netoli Bulgarijos sienos. Apskrities centras. Upių uostas, geležinkelio stotis. Keliai į Bukareštą, Feteštį, Sloboziją, Silistrą. Vykdoma pramoninė žvejyba. Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo tiksliosios mechanikos, elektrotechnikos, chemijos (dirbtinio pluošto, buitinės chemijos), tekstilės (trikotažo ir kojinių), siuvimo, odos ir avalynės, maisto (ypač žuvies perdirbimo), medienos apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės, poligrafijos pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Veikia archeologijos muziejus[1].
Istorija
Kelerašis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1593 m. Jis įkurtas kaip poilsio stotis kelyje tarp Valakijos miestų ir Stambulo. 1834 m. tapo apskrities centru.
Šaltiniai
- ↑ Kelerašis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003