Samo valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 51: Eilutė 51:
'''Samo valstybė''' – seniausia žinoma [[Slavai|slavų]] valstybė. Gyvavo [[623]]–[[658]] m. [[Moravija|Moravijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Laužica|Laužicoje]] ir [[Panonija|Panonijoje]].
'''Samo valstybė''' – seniausia žinoma [[Slavai|slavų]] valstybė. Gyvavo [[623]]–[[658]] m. [[Moravija|Moravijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Laužica|Laužicoje]] ir [[Panonija|Panonijoje]].


Paskutiniais [[VI amžius|VI a.]] dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko [[Avarų chanatas|Avarų chanato]] priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo [[Bizantijos imperija|Bizantijos]] sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. [[VII amžius|VII a.]] trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo [[frankai|frankų]] pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis ([[karinė demokratija]]) ėmė kurti viršgentinę valstybę.
Paskutiniais [[VI amžius|VI a.]] dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko [[Avarų chanatas|Avarų chanato]] priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo [[Bizantijos imperija|Bizantijos]] sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. [[VII amžius|VII a.]] trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo [[frankai|frankų]] pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis ([[karinė demokratija]]) ėmė kurti gentis sujungusią valstybę.


Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė [[Austrija|Austriją]], šiaurėje – [[Šprė]] upę, rytuose vidurio [[Oderis|Oderį]], o vakaruose [[Zalė|Zalę]]. [[629]]–[[639]] m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi [[Dagobertas I|Dagobertu I]] dukart atremdama jo žygius, [[631]] m. vyko [[Vogastisburgo mūšis]]. Po Samo mirties [[658]] m. valstybė iširo.
Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė [[Austrija|Austriją]], šiaurėje – [[Šprė]] upę, rytuose vidurio [[Oderis|Oderį]], o vakaruose [[Zalė|Zalę]]. [[629]]–[[639]] m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi [[Dagobertas I|Dagobertu I]] ir dukart atrėmė jo žygius, [[631]] m. vyko [[Vogastisburgo mūšis]]. Po Samo mirties [[658]] m. valstybė iširo.


Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu I rašo [[Fredegaras|Fredegaro]] kronika, parašyta apie [[660]] m. anoniminio frankų kronikininko.
Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu I pasakojama [[Fredegaras|Fredegaro]] kronikoje, parašytoje apie [[660]] m. anoniminio frankų kronikininko.


[[Kategorija:Europos istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Europos istorinės valstybės]]

20:28, 21 lapkričio 2012 versija

Samo valstybė
nebėra
623 – 658
Location of Samo valstybė
Location of Samo valstybė
Sostinė Nenurodyta
Kalbos slavų
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Įsteigimas 623 m., 623
 - Suirimas 658 m.

Samo valstybė – seniausia žinoma slavų valstybė. Gyvavo 623658 m. Moravijoje, Čekijoje, Laužicoje ir Panonijoje.

Paskutiniais VI a. dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko Avarų chanato priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo Bizantijos sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. VII a. trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo frankų pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis (karinė demokratija) ėmė kurti gentis sujungusią valstybę.

Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė Austriją, šiaurėje – Šprė upę, rytuose vidurio Oderį, o vakaruose Zalę. 629639 m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi Dagobertu I ir dukart atrėmė jo žygius, 631 m. vyko Vogastisburgo mūšis. Po Samo mirties 658 m. valstybė iširo.

Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu I pasakojama Fredegaro kronikoje, parašytoje apie 660 m. anoniminio frankų kronikininko.