Samo valstybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Samo valstybė
nebėra
Blank.png
623 – 658 Blank.png
Location of Samo valstybė
Sostinė Nenurodyta
Kalbos slavų
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Įsteigimas 623 m., 623
 - Suirimas 658 m.

Samo valstybė – seniausia žinoma slavų valstybė. Gyvavo 623658 m. Moravijoje, Čekijoje, Lužicoje ir Panonijoje.

Paskutiniais VI a. dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko Avarų chanato priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo Bizantijos sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. VII a. trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo frankų pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis (karinė demokratija) ėmė kurti gentis sujungusią valstybę.

Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė Austriją, šiaurėje – Šprė upę, rytuose vidurio Oderį, o vakaruose Zalę. 629639 m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi Dagobertu I ir dukart atrėmė jo žygius, 631 m. vyko Vogastisburgo mūšis. Po Samo mirties 658 m. valstybė iširo ir vėl sugrįžo avarų priklausomybėn.

Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu I pasakojama Fredegaro kronikoje, parašytoje apie 660 m. anoniminio frankų kronikininko.