Jungiamasis audinys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2) (robotas Keičiama: ku:Tevineka girêdanê |
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: cy:Meinwe gyswllt |
||
Eilutė 27: | Eilutė 27: | ||
[[ca:Teixit conjuntiu]] |
[[ca:Teixit conjuntiu]] |
||
[[cs:Pojivová tkáň]] |
[[cs:Pojivová tkáň]] |
||
[[cy:Meinwe |
[[cy:Meinwe gyswllt]] |
||
[[da:Bindevæv]] |
[[da:Bindevæv]] |
||
[[de:Bindegewebe]] |
[[de:Bindegewebe]] |
22:51, 11 rugsėjo 2012 versija
Jungiamasis audinys (lot. textus connectivus) – audinių grupė, padedanti palaikyti organizmo homeostazę. Susideda iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Jungiamojo audinio ląstelės susiformuoja iš nediferencijuotų mezenchimos ląstelių arba atkeliauja su krauju. Atlieka 4 pagrindines funkcijas organizme: atraminę, apsauginę (fagocitozė, imuninė organizmo gynyba, termoreguliacija), medžiagų apykaitos ir regeneracijos. Skirstomas į 5 pagrindines rūšis:
- Skaidulinis
- Specialusis
- Griaučių
- Embrioninis
Tarpląstelinę medžiagą sudaro pagrindinė tarpląstelinė medžiaga ir skaidulinė medžiaga arba skaidulos. Pagrindinė tarpląstelinė medžiaga - drebučių pavidalo terpė, užpildanti tarpus tarp ląstelių ir skaidulų. Ji daugiausia sudaryta iš polisacharidų, proteoglikanų, ir didelio kiekio audinių skysčio. Svarbiausi polisacharidai - glikozaminoglikanai (chondroitinsulfatas, keratinsulfatas, heparinsulfatas ir hialurono rūgštis). Tuo tarpu, proteoglikanai yra svarbiausia pagrindinės tarpląstelinės medžiagos sudėtinė dalis. Daug hialurono rūgšties yra puriajame jungiamajame audinyje, rūgšties vandeninis tirpalas pasižymi dideliu klampumu, o tai padeda organizmui apsisaugoti nuo staigaus infekcijos plitimo. Audinių skystis pagrindinėje medžiagoje sudaro skystąją terpės masę, jis išsiskiria iš arterinių kapiliarų, ir dalis jo sugrąžinama į kraują veninėje kapiliaro dalyje. Skaidulos yra 3 pagrindinių rūšių: kolageninės, elastinės ir tinklinės.