Kolageninės skaidulos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kolageninės skaidulos - labiausiai organizme paplitusios skaidulos, sudarančios jungiamojo audinio tarpląstelinės medžiagos skaidulinę dalį. Tai įvairaus ilgio, kaspino formos, banguotos, kai neįtemptos, skaidulos. Labai tvirtos, atsparios tempimui, sudaro mechaninį pagrindą. Skaidulų plotis - 0,5 - 10 µm.

Kiekvieną kolageninę skaidulą sudaro skaidulėlės, jas sudaro mikroskaidulėlės. Jos sudarytos iš dar smulkesnių struktūrų - tropokolageno molekulių siūlelių (280 nm ilgio ir 1,4 nm pločio). Tropokolageno molekulę sudaro 3 į spiralę susivijusios polipeptidinės grandinės (dvi alfa-1, ir viena alfa-2 gandinė). Dėl tropokolageno molekulių išsidėstymo skaiduloms būdingas periodiškas, kas 64 nm pasikartojantis, ruožuotumas.

Kolageną sintetina fibroblastocitai, chondroblastocitai, osteoblastocitai, dentinoblastocitai.

Vandenyje kolagenas išbrinksta, virinamas virsta želatina, nuo šios savybės ir kilo skaidulų pavadinimas, nes gr. colla - klijai, gennan - susidaryti.

Naudojant hematoksiliną - eoziną kolageninės skaidulos mikropraparatuose dažosi acidofiliškai ir įgauna rausvą spalvą, dažant Mallory trichromo dažais - mėlyną, impregnuojant sidabro junginiais - juodą.