Romadži: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ms:Romaji |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Japanese Road Sign 119 (Street name).jpg|thumb|300px|right|Kelio ženklas Japonijoje, kuriame gatvės pavadinimas užrašytas su romadži.]] |
|||
'''Romadži''' arba '''romaji''' ([[japonų kalba|jap.]] ローマ字; ''rōmaji'') – bendras [[japonų kalba|japonų kalbos]] [[Transliteracija|transliteracijos]] sistemų [[Lotynų abėcėlė|lotyniška abėcėle]] pavadinimas. Japonų raštą sudaro [[logograma|logogramos]], pasiskolintos iš [[kinų raštas|kinų]] ([[kandži]]), ir skiemeniniai rašmenys - [[kana]]. Tam, kad tekstas būtų aiškus ir nemokantiems japonų rašto, buvo sugalvota jį perteikti lotyniška abėcėle. Žodis „romadži“ kartais netaisyklingai [[transliteracija|transliteruojamas]] kaip ''roma'''n'''dži''. |
|||
'''Romadži''' ({{jp|ローマ字|rōmaji}}; kartais netaisyklingai užrašomas kaip ''roma'''n'''dži'') – bendras [[japonų kalba|japonų kalbos]] [[Transliteracija|transliteracijos]] sistemų [[Lotynų abėcėlė|lotyniška abėcėle]] pavadinimas. [[japonų raštas|Japonų raštą]] sudaro [[logograma|logogramos]], pasiskolintos iš [[kinų raštas|Kinijos]] ([[kandži]]), ir skiemeniniai rašmenys - [[kana]] ([[katakana]] ir [[hiragana]]). Tam, kad tekstas būtų aiškus ir nemokantiems japonų rašto, buvo sugalvota jį perteikti lotyniška abėcėle. Romadži išvertus iš japonų kalbos reiškia „romėniškos raidės“. |
|||
Yra kelios skirtingos [[romanizacija|romanizacijos]] sistemos |
Yra kelios skirtingos [[romanizacija|romanizacijos]] sistemos. Pagrindinės: [[Hepburno romanizacija]], [[Kunrei-šiki romadži]] ir [[Nihon-šiki romadži]]. Plačiausiai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų paplitusi anglų kalbos fonetika grįsta Hepburno romanizacija. Lietuvių kalba taip pat turi savo japonų kalbos žodžių perrašos standartą.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41266 Dėl Japonų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens], Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas, 1997 m. birželio 19 d. Nr. 61</ref> |
||
== Istorija == |
|||
Pirmosios japonų kalbos romanizacijos sistemos buvo sukurtos [[katalikybė|katalikų]] misionierių iš [[Portugalija|Portugalijos]], pradedant XVI a. Vienas iš ankstyviausių pavyzdžių yra 1603 metais išleistas japonų-[[portugalų kalba|portugalų]] kalbų žodynas ''Nippo jisho''. Vėliau romadži naudojimas sumažėjo dėl Japonijos uždarumo [[Edo laikotarpis|Edo laikotarpiu]]. |
|||
Dabartinės romadži sistemos buvo sukurtos po [[Meidži revoliucija|Meidži revoliucijos]], antroje XIX a. pusėje. Populiariausia tapo Hepburno romanizacija, sukurta Džeimso Kurčio Hepburno, išplitusi kartu su jo sudarytu ir 1887 metais išleistu žodynu. |
|||
[[Meidži era|Meidži eros]] metu Japonijoje egzistavo judėjimas, pasisakęs už visišką [[japonų raštas|japonų rašto]] pakeitimą į romadži, tačiau jo siūlymai nesulaukė visuotinio pritarimo. |
|||
== Naudojimas == |
|||
Romadži naudojama tose situacijose, kada japonų rašto nemokantiems žmonėms yra reikalinga perskaityti japoniškus užrašus, kaip kad [[vietovardis|vietovardžius]] ženkluose, vardus ir pavardes dokumentuose, žodžius žodynuose, tekstus pradedančiųjų lygio arba skaitymo nemokinančiuose japonų kalbos vadovėliuose. |
|||
== Pavyzdžiai == |
|||
{| class=wikitable |
|||
|- |
|||
!rowspan="2"|Lietuviškai |
|||
!rowspan="2"|Japoniškai |
|||
!rowspan="2"|Kana |
|||
!colspan="4"|Romanizacija |
|||
|- |
|||
!Hepburn |
|||
!Kunrei-šiki |
|||
!Nihon-šiki |
|||
!Lietuviška |
|||
|- style="vertical-align:top; text-align:center;" |
|||
|Romėniškos raidės |
|||
|ローマ字 |
|||
|ローマじ |
|||
|''rōmaji'' |
|||
|''rômazi'' |
|||
|''rômazi'' |
|||
|''romadži'' |
|||
|- style="vertical-align:top; text-align:center;" |
|||
|[[Fudži kalnas]] |
|||
|富士山 |
|||
|ふじさん |
|||
|''Fujisan'' |
|||
|''Huzisan'' |
|||
|''Huzisan'' |
|||
|''Fudžisan'' |
|||
|- style="vertical-align:top; text-align:center;" |
|||
|[[arbata]] |
|||
|お茶 |
|||
|おちゃ |
|||
|''ocha'' |
|||
|''otya'' |
|||
|''otya'' |
|||
|''očia'' |
|||
|- style="vertical-align:top; text-align:center;" |
|||
|[[gubernatorius]] |
|||
|知事 |
|||
|ちじ |
|||
|''chiji'' |
|||
|''tizi'' |
|||
|''tizi'' |
|||
|''čidži'' |
|||
|- style="vertical-align:top; text-align:center;" |
|||
|susitraukti |
|||
|縮む |
|||
|ちぢむ |
|||
|''chijimu'' |
|||
|''tizimu'' |
|||
|''tidimu'' |
|||
|''čidžimu'' |
|||
|- style="vertical-align:top; text-align:center;" |
|||
|tęsti |
|||
|続く |
|||
|つづく |
|||
|''tsuzuku'' |
|||
|''tuzuku'' |
|||
|''tuduku'' |
|||
|''cudzuku'' |
|||
|} |
|||
== Ronanizacijų skirtumai == |
|||
Pilnas visų japoniškos abėcėlės garsų sąrašas, parodantis keturių romanizacijos sistemų skirtumus. |
|||
{| class="wikitable" style="text-align: center;" |
|||
! [[Hiragana]] !! [[Katakana]] !! Hepburn !! Nippon-šiki !! Kunrei-šiki !! Lietuviška |
|||
|- |
|||
| あ || ア || colspan="4" | a |
|||
|- |
|||
| い || イ || colspan="4" | i |
|||
|- |
|||
| う || ウ || colspan="4" | u |
|||
|- |
|||
| え || エ || colspan="4" | e |
|||
|- |
|||
| お || オ || colspan="4" | o |
|||
|- |
|||
| や || ヤ || colspan="3" | ya || ja |
|||
|- |
|||
| ゆ || ユ || colspan="3" | yu || ju |
|||
|- |
|||
| よ || ヨ || colspan="3" | yo || jo |
|||
|- |
|||
| か || カ || colspan="4" | ka |
|||
|- |
|||
| き || キ || colspan="4" | ki |
|||
|- |
|||
| く || ク || colspan="4" | ku |
|||
|- |
|||
| け || ケ || colspan="4" | ke |
|||
|- |
|||
| こ || コ || colspan="4" | ko |
|||
|- |
|||
| きゃ || キャ || colspan="3" | kya || kia |
|||
|- |
|||
| きゅ || キュ || colspan="3" | kyu || kiu |
|||
|- |
|||
| きょ || キョ || colspan="3" | kyo || kio |
|||
|- |
|||
| さ || サ || colspan="4" | sa |
|||
|- |
|||
| し || シ || shi || colspan="2" | si || ši |
|||
|- |
|||
| す || ス || colspan="4" | su |
|||
|- |
|||
| せ || セ || colspan="4" | se |
|||
|- |
|||
| そ || ソ || colspan="4" | so |
|||
|- |
|||
| しゃ || シャ || sha || colspan="2" | sya || šia |
|||
|- |
|||
| しゅ || シュ || shu || colspan="2" | syu || šiu |
|||
|- |
|||
| しょ || ショ || sho || colspan="2" | syo || šio |
|||
|- |
|||
| た || タ || colspan="4" | ta |
|||
|- |
|||
| ち || チ || chi || colspan="2" | ti || či |
|||
|- |
|||
| つ || ツ || tsu || colspan="2" | tu || cu |
|||
|- |
|||
| て || テ || colspan="4" | te |
|||
|- |
|||
| と || ト || colspan="4" | to |
|||
|- |
|||
| ちゃ || チャ || cha || colspan="2" | tya || čia |
|||
|- |
|||
| ちゅ || チュ || chu || colspan="2" | tyu || čiu |
|||
|- |
|||
| ちょ || チョ || cho || colspan="2" | tyo || čio |
|||
|- |
|||
| な || ナ || colspan="4" | na |
|||
|- |
|||
| に || ニ || colspan="4" | ni |
|||
|- |
|||
| ぬ || ヌ || colspan="4" | nu |
|||
|- |
|||
| ね || ネ || colspan="4" | ne |
|||
|- |
|||
| の || ノ || colspan="4" | no |
|||
|- |
|||
| にゃ || ニャ || colspan="3" | nya || nia |
|||
|- |
|||
| にゅ || ニュ || colspan="3" | nyu || niu |
|||
|- |
|||
| にょ || ニョ || colspan="3" | nyo || nio |
|||
|- |
|||
| は || ハ || colspan="4" | ha |
|||
|- |
|||
| ひ || ヒ || colspan="4" | hi |
|||
|- |
|||
| ふ || フ || fu || colspan="2" | hu || fu |
|||
|- |
|||
| へ || ヘ || colspan="4" | he |
|||
|- |
|||
| ほ || ホ || colspan="4" | ho |
|||
|- |
|||
| ひゃ || ヒャ || colspan="3" | hya || hia |
|||
|- |
|||
| ひゅ || ヒュ || colspan="3" | hyu || hiu |
|||
|- |
|||
| ひょ || ヒョ || colspan="3" | hyo || hio |
|||
|- |
|||
| ま || マ || colspan="4" | ma |
|||
|- |
|||
| み || ミ || colspan="4" | mi |
|||
|- |
|||
| む || ム || colspan="4" | mu |
|||
|- |
|||
| め || メ || colspan="4" | me |
|||
|- |
|||
| も || モ || colspan="4" | mo |
|||
|- |
|||
| みゃ || ミャ || colspan="3" | mya || mia |
|||
|- |
|||
| みゅ || ミュ || colspan="3" | myu || miu |
|||
|- |
|||
| みょ || ミョ || colspan="3" | myo || mio |
|||
|- |
|||
| ら || ラ || colspan="4" | ra |
|||
|- |
|||
| り || リ || colspan="4" | ri |
|||
|- |
|||
| る || ル || colspan="4" | ru |
|||
|- |
|||
| れ || レ || colspan="4" | re |
|||
|- |
|||
| ろ || ロ || colspan="4" | ro |
|||
|- |
|||
| りゃ || リャ || colspan="3" | rya || ria |
|||
|- |
|||
| りゅ || リュ || colspan="3" | ryu || riu |
|||
|- |
|||
| りょ || リョ || colspan="3" | ryo || rio |
|||
|- |
|||
| わ || ワ || colspan="3" | wa || va |
|||
|- |
|||
| を || ヲ || colspan="2" | wo || colspan="2" | o |
|||
|- |
|||
| ん || ン || n-n'(-m) || colspan="2" | n-n' || n |
|||
|- |
|||
| が || ガ || colspan="4" | ga |
|||
|- |
|||
| ぎ || ギ || colspan="4" | gi |
|||
|- |
|||
| ぐ || グ || colspan="4" | gu |
|||
|- |
|||
| げ || ゲ || colspan="4" | ge |
|||
|- |
|||
| ご || ゴ || colspan="4" | go |
|||
|- |
|||
| ぎゃ || ギャ || colspan="3" | gya || gia |
|||
|- |
|||
| ぎゅ || ギュ || colspan="3" | gyu || giu |
|||
|- |
|||
| ぎょ || ギョ || colspan="3" | gyo || gio |
|||
|- |
|||
| ざ || ザ || colspan="4" | za |
|||
|- |
|||
| じ || ジ || ji || colspan="2" | zi || dži |
|||
|- |
|||
| ず || ズ || colspan="3" | zu || dzu |
|||
|- |
|||
| ぜ || ゼ || colspan="4" | ze |
|||
|- |
|||
| ぞ || ゾ || colspan="4" | zo |
|||
|- |
|||
| じゃ || ジャ || ja || colspan="2" | zya || džia |
|||
|- |
|||
| じゅ || ジュ || ju || colspan="2" | zyu || džiu |
|||
|- |
|||
| じょ || ジョ || jo || colspan="2" | zyo || džio |
|||
|- |
|||
| だ || ダ || colspan="4" | da |
|||
|- |
|||
| ぢ || ヂ || ji || di || zi || dži |
|||
|- |
|||
| づ || ヅ || zu || du || zu | dzu |
|||
|- |
|||
| で || デ || colspan="4" | de |
|||
|- |
|||
| ど || ド || colspan="4" | do |
|||
|- |
|||
| ぢゃ || ヂャ || ja || dya || zya || dža |
|||
|- |
|||
| ぢゅ || ヂュ || ju || dyu || zyu || džu |
|||
|- |
|||
| ぢょ || ヂョ || jo || dyo || zyo || džo |
|||
|- |
|||
| ば || バ || colspan="4" | ba |
|||
|- |
|||
| び || ビ || colspan="4" | bi |
|||
|- |
|||
| ぶ || ブ || colspan="4" | bu |
|||
|- |
|||
| べ || ベ || colspan="4" | be |
|||
|- |
|||
| ぼ || ボ || colspan="4" | bo |
|||
|- |
|||
| びゃ || ビャ || colspan="3" | bya || bia |
|||
|- |
|||
| びゅ || ビュ || colspan="3" | byu || biu |
|||
|- |
|||
| びょ || ビョ || colspan="3" | byo || bio |
|||
|- |
|||
| ぱ || パ || colspan="4" | pa |
|||
|- |
|||
| ぴ || ピ || colspan="4" | pi |
|||
|- |
|||
| ぷ || プ || colspan="4" | pu |
|||
|- |
|||
| ぺ || ペ || colspan="4" | pe |
|||
|- |
|||
| ぽ || ポ || colspan="4" | po |
|||
|- |
|||
| ぴゃ || ピャ || colspan="3" | pya || pia |
|||
|- |
|||
| ぴゅ || ピュ || colspan="3" | pyu || piu |
|||
|- |
|||
| ぴょ || ピョ || colspan="3" | pyo || pio |
|||
|} |
|||
Ilgi balsiai Hepburn sistemoje užrašomi su brūkšneliu virš jų: ā, ī, ū, ō (kartais kaip „oh“). Lietuviškoje sistemoje išskiriama tik ilga „u“, rašoma kaip „ū“. |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{ref}} |
|||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http://www.j-talk.com/nihongo/ Kandži keitiklis į hiragana ir romadži rašmenis] |
* [http://www.j-talk.com/nihongo/ Kandži keitiklis į hiragana ir romadži rašmenis] |
||
{{kalb-stub}} |
|||
[[Kategorija:Japonų raštas]] |
[[Kategorija:Japonų raštas]] |
08:59, 9 liepos 2012 versija
Romadži (jap. ローマ字 = rōmaji; kartais netaisyklingai užrašomas kaip romandži) – bendras japonų kalbos transliteracijos sistemų lotyniška abėcėle pavadinimas. Japonų raštą sudaro logogramos, pasiskolintos iš Kinijos (kandži), ir skiemeniniai rašmenys - kana (katakana ir hiragana). Tam, kad tekstas būtų aiškus ir nemokantiems japonų rašto, buvo sugalvota jį perteikti lotyniška abėcėle. Romadži išvertus iš japonų kalbos reiškia „romėniškos raidės“.
Yra kelios skirtingos romanizacijos sistemos. Pagrindinės: Hepburno romanizacija, Kunrei-šiki romadži ir Nihon-šiki romadži. Plačiausiai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų paplitusi anglų kalbos fonetika grįsta Hepburno romanizacija. Lietuvių kalba taip pat turi savo japonų kalbos žodžių perrašos standartą.[1]
Istorija
Pirmosios japonų kalbos romanizacijos sistemos buvo sukurtos katalikų misionierių iš Portugalijos, pradedant XVI a. Vienas iš ankstyviausių pavyzdžių yra 1603 metais išleistas japonų-portugalų kalbų žodynas Nippo jisho. Vėliau romadži naudojimas sumažėjo dėl Japonijos uždarumo Edo laikotarpiu.
Dabartinės romadži sistemos buvo sukurtos po Meidži revoliucijos, antroje XIX a. pusėje. Populiariausia tapo Hepburno romanizacija, sukurta Džeimso Kurčio Hepburno, išplitusi kartu su jo sudarytu ir 1887 metais išleistu žodynu.
Meidži eros metu Japonijoje egzistavo judėjimas, pasisakęs už visišką japonų rašto pakeitimą į romadži, tačiau jo siūlymai nesulaukė visuotinio pritarimo.
Naudojimas
Romadži naudojama tose situacijose, kada japonų rašto nemokantiems žmonėms yra reikalinga perskaityti japoniškus užrašus, kaip kad vietovardžius ženkluose, vardus ir pavardes dokumentuose, žodžius žodynuose, tekstus pradedančiųjų lygio arba skaitymo nemokinančiuose japonų kalbos vadovėliuose.
Pavyzdžiai
Lietuviškai | Japoniškai | Kana | Romanizacija | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Hepburn | Kunrei-šiki | Nihon-šiki | Lietuviška | |||
Romėniškos raidės | ローマ字 | ローマじ | rōmaji | rômazi | rômazi | romadži |
Fudži kalnas | 富士山 | ふじさん | Fujisan | Huzisan | Huzisan | Fudžisan |
arbata | お茶 | おちゃ | ocha | otya | otya | očia |
gubernatorius | 知事 | ちじ | chiji | tizi | tizi | čidži |
susitraukti | 縮む | ちぢむ | chijimu | tizimu | tidimu | čidžimu |
tęsti | 続く | つづく | tsuzuku | tuzuku | tuduku | cudzuku |
Ronanizacijų skirtumai
Pilnas visų japoniškos abėcėlės garsų sąrašas, parodantis keturių romanizacijos sistemų skirtumus.
Hiragana | Katakana | Hepburn | Nippon-šiki | Kunrei-šiki | Lietuviška |
---|---|---|---|---|---|
あ | ア | a | |||
い | イ | i | |||
う | ウ | u | |||
え | エ | e | |||
お | オ | o | |||
や | ヤ | ya | ja | ||
ゆ | ユ | yu | ju | ||
よ | ヨ | yo | jo | ||
か | カ | ka | |||
き | キ | ki | |||
く | ク | ku | |||
け | ケ | ke | |||
こ | コ | ko | |||
きゃ | キャ | kya | kia | ||
きゅ | キュ | kyu | kiu | ||
きょ | キョ | kyo | kio | ||
さ | サ | sa | |||
し | シ | shi | si | ši | |
す | ス | su | |||
せ | セ | se | |||
そ | ソ | so | |||
しゃ | シャ | sha | sya | šia | |
しゅ | シュ | shu | syu | šiu | |
しょ | ショ | sho | syo | šio | |
た | タ | ta | |||
ち | チ | chi | ti | či | |
つ | ツ | tsu | tu | cu | |
て | テ | te | |||
と | ト | to | |||
ちゃ | チャ | cha | tya | čia | |
ちゅ | チュ | chu | tyu | čiu | |
ちょ | チョ | cho | tyo | čio | |
な | ナ | na | |||
に | ニ | ni | |||
ぬ | ヌ | nu | |||
ね | ネ | ne | |||
の | ノ | no | |||
にゃ | ニャ | nya | nia | ||
にゅ | ニュ | nyu | niu | ||
にょ | ニョ | nyo | nio | ||
は | ハ | ha | |||
ひ | ヒ | hi | |||
ふ | フ | fu | hu | fu | |
へ | ヘ | he | |||
ほ | ホ | ho | |||
ひゃ | ヒャ | hya | hia | ||
ひゅ | ヒュ | hyu | hiu | ||
ひょ | ヒョ | hyo | hio | ||
ま | マ | ma | |||
み | ミ | mi | |||
む | ム | mu | |||
め | メ | me | |||
も | モ | mo | |||
みゃ | ミャ | mya | mia | ||
みゅ | ミュ | myu | miu | ||
みょ | ミョ | myo | mio | ||
ら | ラ | ra | |||
り | リ | ri | |||
る | ル | ru | |||
れ | レ | re | |||
ろ | ロ | ro | |||
りゃ | リャ | rya | ria | ||
りゅ | リュ | ryu | riu | ||
りょ | リョ | ryo | rio | ||
わ | ワ | wa | va | ||
を | ヲ | wo | o | ||
ん | ン | n-n'(-m) | n-n' | n | |
が | ガ | ga | |||
ぎ | ギ | gi | |||
ぐ | グ | gu | |||
げ | ゲ | ge | |||
ご | ゴ | go | |||
ぎゃ | ギャ | gya | gia | ||
ぎゅ | ギュ | gyu | giu | ||
ぎょ | ギョ | gyo | gio | ||
ざ | ザ | za | |||
じ | ジ | ji | zi | dži | |
ず | ズ | zu | dzu | ||
ぜ | ゼ | ze | |||
ぞ | ゾ | zo | |||
じゃ | ジャ | ja | zya | džia | |
じゅ | ジュ | ju | zyu | džiu | |
じょ | ジョ | jo | zyo | džio | |
だ | ダ | da | |||
ぢ | ヂ | ji | di | zi | dži |
づ | ヅ | zu | du | dzu | |
で | デ | de | |||
ど | ド | do | |||
ぢゃ | ヂャ | ja | dya | zya | dža |
ぢゅ | ヂュ | ju | dyu | zyu | džu |
ぢょ | ヂョ | jo | dyo | zyo | džo |
ば | バ | ba | |||
び | ビ | bi | |||
ぶ | ブ | bu | |||
べ | ベ | be | |||
ぼ | ボ | bo | |||
びゃ | ビャ | bya | bia | ||
びゅ | ビュ | byu | biu | ||
びょ | ビョ | byo | bio | ||
ぱ | パ | pa | |||
ぴ | ピ | pi | |||
ぷ | プ | pu | |||
ぺ | ペ | pe | |||
ぽ | ポ | po | |||
ぴゃ | ピャ | pya | pia | ||
ぴゅ | ピュ | pyu | piu | ||
ぴょ | ピョ | pyo | pio |
Ilgi balsiai Hepburn sistemoje užrašomi su brūkšneliu virš jų: ā, ī, ū, ō (kartais kaip „oh“). Lietuviškoje sistemoje išskiriama tik ilga „u“, rašoma kaip „ū“.
Šaltiniai
- ↑ Dėl Japonų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas, 1997 m. birželio 19 d. Nr. 61