Romadži: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
7 436 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: ms:Romaji)
No edit summary
[[Vaizdas:Japanese Road Sign 119 (Street name).jpg|thumb|300px|right|Kelio ženklas Japonijoje, kuriame gatvės pavadinimas užrašytas su romadži.]]
'''Romadži''' arba '''romaji''' ([[japonų kalba|jap.]] ローマ字; ''rōmaji'') – bendras [[japonų kalba|japonų kalbos]] [[Transliteracija|transliteracijos]] sistemų [[Lotynų abėcėlė|lotyniška abėcėle]] pavadinimas. Japonų raštą sudaro [[logograma|logogramos]], pasiskolintos iš [[kinų raštas|kinų]] ([[kandži]]), ir skiemeniniai rašmenys - [[kana]]. Tam, kad tekstas būtų aiškus ir nemokantiems japonų rašto, buvo sugalvota jį perteikti lotyniška abėcėle. Žodis „romadži“ kartais netaisyklingai [[transliteracija|transliteruojamas]] kaip ''roma'''n'''dži''.
'''Romadži''' ({{jp|ローマ字|rōmaji}}; kartais netaisyklingai užrašomas kaip ''roma'''n'''dži'') – bendras [[japonų kalba|japonų kalbos]] [[Transliteracija|transliteracijos]] sistemų [[Lotynų abėcėlė|lotyniška abėcėle]] pavadinimas. [[japonų raštas|Japonų raštą]] sudaro [[logograma|logogramos]], pasiskolintos iš [[kinų raštas|Kinijos]] ([[kandži]]), ir skiemeniniai rašmenys - [[kana]] ([[katakana]] ir [[hiragana]]). Tam, kad tekstas būtų aiškus ir nemokantiems japonų rašto, buvo sugalvota jį perteikti lotyniška abėcėle. Romadži išvertus iš japonų kalbos reiškia „romėniškos raidės“.
 
Yra kelios skirtingos [[romanizacija|romanizacijos]] sistemos,. kurių trys pagrindinės -Pagrindinės: [[HepbernoHepburno romanizacija]], [[kunreiKunrei-sikišiki romadži]] ir [[Nihon-sikišiki romadži]]. Plačiausiai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų paplitusi anglų kalbos fonetika grįsta HepbernoHepburno romanizacija. Kadangi Hepberno perrašoje kreipiamas mažas dėmesys į japonų kalbos sandarą ir didelis – į tarimą, vadovėliuose dažnai vartojama „nihon-siki“ arba „kunrei-siki“ sistema. Lietuvių kalba taip pat turi savo japonų kalbos žodžių perrašos standartą''.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41266'' Dėl Japonų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens], Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas, 1997 m. birželio 19 d. Nr. 61</ref>
 
== Istorija ==
Pirmosios japonų kalbos romanizacijos sistemos buvo sukurtos [[katalikybė|katalikų]] misionierių iš [[Portugalija|Portugalijos]], pradedant XVI a. Vienas iš ankstyviausių pavyzdžių yra 1603 metais išleistas japonų-[[portugalų kalba|portugalų]] kalbų žodynas ''Nippo jisho''. Vėliau romadži naudojimas sumažėjo dėl Japonijos uždarumo [[Edo laikotarpis|Edo laikotarpiu]].
 
Dabartinės romadži sistemos buvo sukurtos po [[Meidži revoliucija|Meidži revoliucijos]], antroje XIX a. pusėje. Populiariausia tapo Hepburno romanizacija, sukurta Džeimso Kurčio Hepburno, išplitusi kartu su jo sudarytu ir 1887 metais išleistu žodynu.
 
[[Meidži era|Meidži eros]] metu Japonijoje egzistavo judėjimas, pasisakęs už visišką [[japonų raštas|japonų rašto]] pakeitimą į romadži, tačiau jo siūlymai nesulaukė visuotinio pritarimo.
 
== Naudojimas ==
Romadži naudojama tose situacijose, kada japonų rašto nemokantiems žmonėms yra reikalinga perskaityti japoniškus užrašus, kaip kad [[vietovardis|vietovardžius]] ženkluose, vardus ir pavardes dokumentuose, žodžius žodynuose, tekstus pradedančiųjų lygio arba skaitymo nemokinančiuose japonų kalbos vadovėliuose.
 
== Pavyzdžiai ==
 
{| class=wikitable
|-
!rowspan="2"|Lietuviškai
!rowspan="2"|Japoniškai
!rowspan="2"|Kana
!colspan="4"|Romanizacija
|-
!Hepburn
!Kunrei-šiki
!Nihon-šiki
!Lietuviška
|- style="vertical-align:top; text-align:center;"
|Romėniškos raidės
|ローマ字
|ローマじ
|''rōmaji''
|''rômazi''
|''rômazi''
|''romadži''
|- style="vertical-align:top; text-align:center;"
|[[Fudži kalnas]]
|富士山
|ふじさん
|''Fujisan''
|''Huzisan''
|''Huzisan''
|''Fudžisan''
|- style="vertical-align:top; text-align:center;"
|[[arbata]]
|お茶
|おちゃ
|''ocha''
|''otya''
|''otya''
|''očia''
|- style="vertical-align:top; text-align:center;"
|[[gubernatorius]]
|知事
|ちじ
|''chiji''
|''tizi''
|''tizi''
|''čidži''
|- style="vertical-align:top; text-align:center;"
|susitraukti
|縮む
|ちぢむ
|''chijimu''
|''tizimu''
|''tidimu''
|''čidžimu''
|- style="vertical-align:top; text-align:center;"
|tęsti
|続く
|つづく
|''tsuzuku''
|''tuzuku''
|''tuduku''
|''cudzuku''
|}
 
== Ronanizacijų skirtumai ==
Pilnas visų japoniškos abėcėlės garsų sąrašas, parodantis keturių romanizacijos sistemų skirtumus.
{| class="wikitable" style="text-align: center;"
! [[Hiragana]] !! [[Katakana]] !! Hepburn !! Nippon-šiki !! Kunrei-šiki !! Lietuviška
|-
| あ || ア || colspan="4" | a
|-
| い || イ || colspan="4" | i
|-
| う || ウ || colspan="4" | u
|-
| え || エ || colspan="4" | e
|-
| お || オ || colspan="4" | o
|-
| や || ヤ || colspan="3" | ya || ja
|-
| ゆ || ユ || colspan="3" | yu || ju
|-
| よ || ヨ || colspan="3" | yo || jo
|-
| か || カ || colspan="4" | ka
|-
| き || キ || colspan="4" | ki
|-
| く || ク || colspan="4" | ku
|-
| け || ケ || colspan="4" | ke
|-
| こ || コ || colspan="4" | ko
|-
| きゃ || キャ || colspan="3" | kya || kia
|-
| きゅ || キュ || colspan="3" | kyu || kiu
|-
| きょ || キョ || colspan="3" | kyo || kio
|-
| さ || サ || colspan="4" | sa
|-
| し || シ || shi || colspan="2" | si || ši
|-
| す || ス || colspan="4" | su
|-
| せ || セ || colspan="4" | se
|-
| そ || ソ || colspan="4" | so
|-
| しゃ || シャ || sha || colspan="2" | sya || šia
|-
| しゅ || シュ || shu || colspan="2" | syu || šiu
|-
| しょ || ショ || sho || colspan="2" | syo || šio
|-
| た || タ || colspan="4" | ta
|-
| ち || チ || chi || colspan="2" | ti || či
|-
| つ || ツ || tsu || colspan="2" | tu || cu
|-
| て || テ || colspan="4" | te
|-
| と || ト || colspan="4" | to
|-
| ちゃ || チャ || cha || colspan="2" | tya || čia
|-
| ちゅ || チュ || chu || colspan="2" | tyu || čiu
|-
| ちょ || チョ || cho || colspan="2" | tyo || čio
|-
| な || ナ || colspan="4" | na
|-
| に || ニ || colspan="4" | ni
|-
| ぬ || ヌ || colspan="4" | nu
|-
| ね || ネ || colspan="4" | ne
|-
| の || ノ || colspan="4" | no
|-
| にゃ || ニャ || colspan="3" | nya || nia
|-
| にゅ || ニュ || colspan="3" | nyu || niu
|-
| にょ || ニョ || colspan="3" | nyo || nio
|-
| は || ハ || colspan="4" | ha
|-
| ひ || ヒ || colspan="4" | hi
|-
| ふ || フ || fu || colspan="2" | hu || fu
|-
| へ || ヘ || colspan="4" | he
|-
| ほ || ホ || colspan="4" | ho
|-
| ひゃ || ヒャ || colspan="3" | hya || hia
|-
| ひゅ || ヒュ || colspan="3" | hyu || hiu
|-
| ひょ || ヒョ || colspan="3" | hyo || hio
|-
| ま || マ || colspan="4" | ma
|-
| み || ミ || colspan="4" | mi
|-
| む || ム || colspan="4" | mu
|-
| め || メ || colspan="4" | me
|-
| も || モ || colspan="4" | mo
|-
| みゃ || ミャ || colspan="3" | mya || mia
|-
| みゅ || ミュ || colspan="3" | myu || miu
|-
| みょ || ミョ || colspan="3" | myo || mio
|-
| ら || ラ || colspan="4" | ra
|-
| り || リ || colspan="4" | ri
|-
| る || ル || colspan="4" | ru
|-
| れ || レ || colspan="4" | re
|-
| ろ || ロ || colspan="4" | ro
|-
| りゃ || リャ || colspan="3" | rya || ria
|-
| りゅ || リュ || colspan="3" | ryu || riu
|-
| りょ || リョ || colspan="3" | ryo || rio
|-
| わ || ワ || colspan="3" | wa || va
|-
| を || ヲ || colspan="2" | wo || colspan="2" | o
|-
| ん || ン || n-n'(-m) || colspan="2" | n-n' || n
|-
| が || ガ || colspan="4" | ga
|-
| ぎ || ギ || colspan="4" | gi
|-
| ぐ || グ || colspan="4" | gu
|-
| げ || ゲ || colspan="4" | ge
|-
| ご || ゴ || colspan="4" | go
|-
| ぎゃ || ギャ || colspan="3" | gya || gia
|-
| ぎゅ || ギュ || colspan="3" | gyu || giu
|-
| ぎょ || ギョ || colspan="3" | gyo || gio
|-
| ざ || ザ || colspan="4" | za
|-
| じ || ジ || ji || colspan="2" | zi || dži
|-
| ず || ズ || colspan="3" | zu || dzu
|-
| ぜ || ゼ || colspan="4" | ze
|-
| ぞ || ゾ || colspan="4" | zo
|-
| じゃ || ジャ || ja || colspan="2" | zya || džia
|-
| じゅ || ジュ || ju || colspan="2" | zyu || džiu
|-
| じょ || ジョ || jo || colspan="2" | zyo || džio
|-
| だ || ダ || colspan="4" | da
|-
| ぢ || ヂ || ji || di || zi || dži
|-
| づ || ヅ || zu || du || zu | dzu
|-
| で || デ || colspan="4" | de
|-
| ど || ド || colspan="4" | do
|-
| ぢゃ || ヂャ || ja || dya || zya || dža
|-
| ぢゅ || ヂュ || ju || dyu || zyu || džu
|-
| ぢょ || ヂョ || jo || dyo || zyo || džo
|-
| ば || バ || colspan="4" | ba
|-
| び || ビ || colspan="4" | bi
|-
| ぶ || ブ || colspan="4" | bu
|-
| べ || ベ || colspan="4" | be
|-
| ぼ || ボ || colspan="4" | bo
|-
| びゃ || ビャ || colspan="3" | bya || bia
|-
| びゅ || ビュ || colspan="3" | byu || biu
|-
| びょ || ビョ || colspan="3" | byo || bio
|-
| ぱ || パ || colspan="4" | pa
|-
| ぴ || ピ || colspan="4" | pi
|-
| ぷ || プ || colspan="4" | pu
|-
| ぺ || ペ || colspan="4" | pe
|-
| ぽ || ポ || colspan="4" | po
|-
| ぴゃ || ピャ || colspan="3" | pya || pia
|-
| ぴゅ || ピュ || colspan="3" | pyu || piu
|-
| ぴょ || ピョ || colspan="3" | pyo || pio
|}
 
Ilgi balsiai Hepburn sistemoje užrašomi su brūkšneliu virš jų: ā, ī, ū, ō (kartais kaip „oh“). Lietuviškoje sistemoje išskiriama tik ilga „u“, rašoma kaip „ū“.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
* [http://www.j-talk.com/nihongo/ Kandži keitiklis į hiragana ir romadži rašmenis]
 
{{kalb-stub}}
 
[[Kategorija:Japonų raštas]]
5 214

pakeitimų

Naršymo meniu