Žemaičių Alkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 56°02′28″ š. pl. 21°04′28″ r. ilg. / 56.04111°š. pl. 21.07444°r. ilg. / 56.04111; 21.07444
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tik-Kon (aptarimas | indėlis)
kategorija
Hornblower (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3: Eilutė 3:
[[Vaizdas:Zemaiciu Alka (Samogitian Alka).jpg|250px|thumb|Žemaičių Alka Šventojoje]]
[[Vaizdas:Zemaiciu Alka (Samogitian Alka).jpg|250px|thumb|Žemaičių Alka Šventojoje]]


'''Žemaičių Alka''' – [[1998]] m. birželį [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventojoje]] atstatyta [[Pagonys|pagoniška]] šventvietė su paleoastronomine [[observatorija]], XV amžiuje stovėjusi ant [[Birutės kalnas|Birutės kalno]] [[Palanga|Palangoje]]. Menininkai išdrožti baltų dievų stulpai: [[Perkūnas]], [[Aušrinė]], [[Žemyna]], [[Austėja]], [[Ondenis]], [[Patrimpas]], [[Patulas]], [[Velnias]], [[Lada]]. Saulei leidžiantis į jūra, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: [[Rasos|Rasas]], [[Gandro diena|Gandro dieną]], [[Užgavėnės|Užgavėnes]], [[Kalėdos|Kalėdas]] ir kt.
'''Žemaičių Alka''' – [[1998]] m. birželį [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventojoje]] atstatyta [[Pagonys|pagoniška]] šventvietė su paleoastronomine [[observatorija]], XV amžiuje stovėjusi ant [[Birutės kalnas|Birutės kalno]] [[Palanga|Palangoje]]. Menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: [[Perkūnas]], [[Aušrinė]], [[Žemyna]], [[Austėja]], [[Ondenis]], [[Patrimpas]], [[Patulas]], [[Velnias]], [[Lada]]. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: [[Rasos|Rasas]], [[Gandro diena|Gandro dieną]], [[Užgavėnės|Užgavėnes]], [[Kalėdos|Kalėdas]] ir kt.


==Istorija==
==Istorija==

15:46, 7 birželio 2012 versija

56°02′28″ š. pl. 21°04′28″ r. ilg. / 56.04111°š. pl. 21.07444°r. ilg. / 56.04111; 21.07444

Žemaičių Alka Šventojoje

Žemaičių Alka1998 m. birželį Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje. Menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.

Istorija

19661976 m. netoli Šventosios archeologinius kasinėjimus atliko dr. Rimutė Rimantienė. Ji rado vieną įdomiausių akmens amžiaus gintaro lobį. Žemaičių alkos skulptūra atkartoja kasinėjimų metu rastą 5000 metų senumo 2 metrų aukščio medinį stulpą su pelėdos bruožų deivės kauke.

Nuorodos