Koaguliacija

Koaguliacija (angl. coagulation; iš lot. coagulatio 'krešėjimas, sutirštėjimas') — koloidinio tirpalo (dispersinės sistemos) dalelių sukibimas į stambesnes, dėl ko susidaro stambesni telkiniai, paprastai iškrentantys į nuosėdas.

Panašus reiškinys, kai susilieja skysčio lašeliai (emulsijose) ar dujų burbuliukai vadinamas koalescencija.

Koaguliacija dažnai yra savaiminis koloidinio tirpalo (kietos dalelės, stambios molekulės skystyje) irimas, kai jis pasidalina į kietą ir skystą fazes. Toks savaiminis kitimas dažnai vadinamas kolodinės sistemos senėjimu. Koaguliacijos sparta priklauso dalelių skersmens, difuzijos koeficiento, temperatūros, makrofazės tirpumo. Tirpale esantys elektrolitai spartina koaguliaciją.

Dėl šiluminio judėjimo įvykstantys kolodinių dalelių susidūrimai nevisada sukelia jų sukibimą. Sukibti neleidžia koloidines daleles supantys elektringi apvalkalėliai, kuriuos ardo tirpale esantys elektrolitai.

Koaguliacijos pavyzdžiai

• kraujo krešėjimas - ištirpusios fibrinogeno molekulės virsta fibrino molekulėmis, kurios jungiasi į fibrino gijas, sudarančias krešulio pagrindinę dalį.
• varškės susidarymas - koaguliuoja ištirpę pieno baltymai