Koaguliacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Koaguliacija (angl. coagulation; iš lot. coagulatio 'krešėjimas, sutirštėjimas') – koloidinio tirpalo (dispersinės sistemos) dalelių sukibimas į stambesnes, dėl ko susidaro stambesni telkiniai, paprastai iškrentantys į nuosėdas.

Panašus reiškinys, kai susilieja skysčio lašeliai (emulsijose) ar dujų burbuliukai vadinamas koalescencija.

Koaguliacija dažnai yra savaiminis koloidinio tirpalo (kietos dalelės, stambios molekulės skystyje) irimas, kai jis pasidalina į kietą ir skystą fazes. Toks savaiminis kitimas dažnai vadinamas kolodinės sistemos senėjimu. Koaguliacijos sparta priklauso nuo dalelių skersmens, difuzijos koeficiento, temperatūros, makrofazės tirpumo. Tirpale esantys elektrolitai spartina koaguliaciją.

Dėl šiluminio judėjimo įvykstantys kolodinių dalelių susidūrimai ne visada sukelia jų sukibimą. Sukibti neleidžia koloidines daleles supantys elektringi apvalkalėliai, kuriuos ardo tirpale esantys elektrolitai.

Koaguliacijos pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]