Raudonoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:53, 18 gruodžio 2011 versija

Raudonoji nykštukė - maža, palyginus šalta žvaigždė, kurios masė yra nuo 0.075 iki maždaug pusės Saulės masės. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus temperatūra nesiekia 4000 laipsnių karščio. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį Paukščių Tako žvaigždžių. Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir yra manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo Visatos susidarymo). Nors raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas kuriam priklauso daug artimų kaimynių, dėl menko ryškumo (ne daugiau 10 % Saulės šviesumo) nė viena nematoma plika akimi.^[1].

Raudonosios nykštukės konvekcija apima visą žvaigždę, taigi jos degantis kuras nuolat sumaišomas ir jo sudėtis visame tūryje ta pati. Tai pailgina žvaigždės amžių.

Kentauro Proksima - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo Saulės (4 šviesmečiai).

Dalis raudonųjų nykštukių turi egzoplanetų sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės Gliese 581 buvo aptikta Gliese 581c planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje gyvybės zonoje, kurioje vanduo gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali egzistuotu skystas vanduo ar net gyvybė. Tačiau del menko spinduliuojamos energijos kieko gyvybei tinkamos planetos turi būti tiek arti žvaigždės jog turėtų būti atsisukusios į ją visada ta pačia puse (kaip Mėnulis į Žemę). Raudonosios nykštukės taip pat spinduliuoja labai mažai ultravioletinių spindulių kurie, kaip ir dienos bei nakties kaita, galėjo būti reikalingi gyvybei atsirasti.

Nuorodos

↑ "The Brightest Red Dwarf", by Ken Croswell (Accessed 6/7/08)

Taip pat skaitykite

Šis straipsnis apie žvaigždę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] "The Brightest Red Dwarf", by Ken Croswell (Accessed 6/7/08)

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-{{abejotinas}}
 [[Vaizdas:RedDwarfNASA.jpg|thumb|Raudonoji nykštukė]]
-'''Raudonoji nykštukė''' - [[žvaigždė]], kurios [[masė]] nesiekia tokio dydžio, kad galėtų įsidegti ir pradėtų vykti [[Branduolinė reakcija|branduolinės reakcijos]], kurių metu [[vandenilis]] virsta [[helis|heliu]]. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 3000 laipsnių karščio. Dažniausiai tokio tipo žvaigždės yra vadinamos negimusiomis žvaigždėmis, jos niekada netapo žvaigždėmis ir nepateko į [[Pagrindinė seka|pagrindinę seką]]. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] žvaigždžių. Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir yra manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo).
+'''Raudonoji nykštukė''' - maža, palyginus šalta [[žvaigždė]], kurios [[masė]] yra nuo 0.075 iki maždaug pusės Saulės masės. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 4000 laipsnių karščio. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] žvaigždžių. Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir yra manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). Nors raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas kuriam priklauso daug artimų kaimynių, dėl menko ryškumo (ne daugiau 10 % Saulės šviesumo) nė viena nematoma plika akimi.<ref>[http://kencroswell.com/thebrightestreddwarf.html "The Brightest Red Dwarf"], by Ken Croswell (Accessed 6/7/08)</ref>.
+Raudonosios nykštukės konvekcija apima visą žvaigždę, taigi jos degantis kuras nuolat sumaišomas ir jo sudėtis visame tūryje ta pati. Tai pailgina žvaigždės amžių.
-[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė]]s (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios.
+[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė]]s (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]).
-Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali tyvuliuoti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė.
+Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali egzistuotu skystas vanduo ar net  gyvybė. Tačiau del menko spinduliuojamos energijos kieko gyvybei tinkamos planetos turi būti tiek arti žvaigždės jog turėtų būti atsisukusios į ją visada ta pačia puse (kaip Mėnulis į Žemę). Raudonosios nykštukės taip pat spinduliuoja labai mažai ultravioletinių spindulių kurie, kaip ir dienos bei nakties kaita, galėjo būti reikalingi gyvybei atsirasti.
+== Nuorodos ==
+<references/>
 == Taip pat skaitykite ==