Nerimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: sl:Anksioznost |
S r2.7.1) (robotas Keičiama: sl:Tesnoba |
||
Eilutė 51: | Eilutė 51: | ||
[[simple:Anxiety]] |
[[simple:Anxiety]] |
||
[[sk:Úzkosť]] |
[[sk:Úzkosť]] |
||
[[sl: |
[[sl:Tesnoba]] |
||
[[sq:Frika]] |
[[sq:Frika]] |
||
[[sr:Стрепња]] |
[[sr:Стрепња]] |
04:23, 22 lapkričio 2011 versija
Nerimas – subjektyviai nemaloni emocinė būsena. Tai bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus.
Nerimas paprastai skiriamas nuo baimės: nerimas yra pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos, o baimė yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę. Priešingai nei baimę, nerimą kelia iracionalūs veiksniai, neturintys konkretaus stimulo. Dažnai nerimą patiriantis žmogus gali turėti fobiją.
Nerimo ir baimės požymiai yra tokie patys:
- motorinė įtampa
- padidėjęs vegetacinės sistemos aktyvumas
- sutrinka virškinimas
- pakyla kraujospūdis
- padažnėja kvėpavimas
- susirūpinimo kupinas laukimas, neapleidžia nerimą keliančios mintys
- nemiga
- sutrikusi dėmesio koncentracija
Nerimas gali atsirasti staiga ir pasireikšti kartu su panikos priepuoliais. Į somatinius požymius ar simptomus nukreiptas nerimas nulemia baimę susirgti ar įsitikinimą, kad jau sergama. Tokia nerimo forma vadinama hipochondrija.
Už nerimą organizme atsakingas yra hipokampas ir migdolinis kūnas.