Krymo chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S r2.6.3) (robotas Pridedama: an, az, be, bg, br, ca, crh, cs, da, de, el, eo, es, et, fi, fr, ga, he, hr, hu, is, it, ja, ka, ko, lv, mn, nl, no, os, pl, pnb, pt, ro, ru, sk, sr, sv, tr, tt, uk, ur, zh |
||
| Eilutė 56: | Eilutė 56: | ||
[[Kategorija:Ukrainos istorija]] |
[[Kategorija:Ukrainos istorija]] |
||
[[an:Khanato de Crimeya]] |
|||
[[az:Krım xanlığı]] |
|||
[[be:Крымскае ханства]] |
|||
[[bg:Кримско ханство]] |
|||
[[br:Khanat Krimea]] |
|||
[[ca:Khanat de Crimea]] |
|||
[[crh:Qırım Hanlığı]] |
|||
[[cs:Krymský chanát]] |
|||
[[da:Krim-khanatet]] |
|||
[[de:Khanat der Krim]] |
|||
[[el:Χανάτο της Κριμαίας]] |
|||
[[en:Crimean Khanate]] |
[[en:Crimean Khanate]] |
||
[[eo:Krimea Ĥanlando]] |
|||
[[es:Kanato de Crimea]] |
|||
[[et:Krimmi khaaniriik]] |
|||
[[fi:Krimin kaanikunta]] |
|||
[[fr:Khanat de Crimée]] |
|||
[[ga:Cánacht na Crimé]] |
|||
[[he:ח'אנות קרים]] |
|||
[[hr:Krimski kanat]] |
|||
[[hu:Krími Tatár Kánság]] |
|||
[[is:Krímkanatið]] |
|||
[[it:Khanato di Crimea]] |
|||
[[ja:クリミア・ハン国]] |
|||
[[ka:ყირიმის სახანო]] |
|||
[[ko:크림 한국]] |
|||
[[lv:Krimas haniste]] |
|||
[[mn:Крымын ханлиг]] |
|||
[[nl:Kanaat van de Krim]] |
|||
[[no:Krim-khanatet]] |
|||
[[os:Хъырымы ханад]] |
|||
[[pl:Chanat Krymski]] |
|||
[[pnb:قریم یورتی]] |
|||
[[pt:Canato da Crimeia]] |
|||
[[ro:Hanatul Crimeii]] |
|||
[[ru:Крымское ханство]] |
|||
[[sk:Krymský chanát]] |
|||
[[sr:Кримски канат]] |
|||
[[sv:Krimkhanatet]] |
|||
[[tr:Kırım Hanlığı]] |
|||
[[tt:Кырым ханлыгы]] |
|||
[[uk:Кримське ханство]] |
|||
[[ur:خانان کریمیا]] |
|||
[[zh:克里米亞汗國]] |
|||
23:53, 1 sausio 2011 versija
| Qırım Hanlığı Krymo chanatas | ||||
| ||||
|
Vėliava | ||||
 | ||||
| Sostinė | Bachčisarajus | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 1441 m. 1478 d. | |||
| - Aneksuota Rusijos | 1783 m. 1774 d. | |||
.svg){kind=icon}
Krymo chanatas (krym. Qırım Hanlığı, قريم خانلغى) - totorių valstybė, gyvavusi XV–XVIII a. Krymo pusiasalyje bei Ponto stepės pietvakariuose.
Aukso ordos laikais Kryme apsigyveno dalis klajoklių totorių (Krymo totoriai), regionas tapo ulusu su sostine Senajame Kryme. Byrant Aukso ordai Kryme kilo separatistinės nutaikos ir Tochtamyšo palikuonis, Girėjų dinastijos pradininkas Chadži-Girėjus, remiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, pakviestas tapti Krymo chanu. 1420-1441 m. jis vedė kovas prieš Aukso ordą, o laimėjęs 1443 m. tapo Krymo chanu. Jis nugalėjo vidinius priešus, perkėlė sostinę į Bachčisarajų, padėjo LDK atremti kitų totorių ordų antpuolius.
Valdant chanui Mengliui (1468–1515 m.) Krymo chanatas sudarė sąjungą su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, drauge kovojo prieš Didžiąją ordą. 1475 m. Osmanų imperija nugalėjo Kryme buvusias graikų ir Genujos kolonijas, o Krymo chanatą pavertė savo vasalu. Nors chanatas išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Krymo chanatas puldinėjo pietines LDK žemes, atkovojo nemažą jų dalį. Taip pat rengė antpuolius prieš Rusiją, Lenkiją, Moldaviją. Nuo puolimų daugiausia kentėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ukrainiečių žemės; Krymo totoriai pasiekdavo ir Nemuno aukštupį. Svarbiausi Krymo totorių ir LDK mūšiai buvo Klecko mūšis (1506 m.) ir Olšanicos mūšis (1527 m.). Tiesa, kadangi Krymo totoriai buvo daugiausia sėslūs, didelių žemių neužkariaudavo, o daugiau plėšikaudavo ir imdavo vergijon užpultų kraštų gyventojus, vertėsi vergų prekyba.
XVI a. vid. Ivanas IV Rūstusis užkariavo Kazanės ir Astrachanės chanatus ir ėmė kelti grėsmę Krymo chanatui, o Ukraina pagal Liublino uniją atiteko Lenkijai. Per karą su Osmanų imperija Rusija 1687 m. ir 1689 m. surengė nesėkmingus žygius į Krymą. Pagal 1774 m. Kūcūk Kajnarcos taiką Krymo chanatas nustojo būti Osmanų vasalu, paskelbtas Rusijos protektoratu. 1783 m. Krymas prijungtas prie Rusijos imperijos[1].
Šaltiniai
- ↑ Krymo chanatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 56 psl.