Songų dinastija

Song dinastija (宋朝 pinyin: sòngcháo) - Kinijos imperatorių dinastija, valdžiusi 960-1279 m., po Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpio, prieš Juan dinastiją. Song laikotarpis dalinamas į Šiaurės Song (960 - 1127) ir Pietų Song (1127-1279).

Istorija ir politika

Šiaurės Song

Song įkūrėjas buvo Zhao Kuangyin (Džao Kuangjinas), arba Song Taizu (Song Taidzu). Antrasis imperatorius Taizong (Taidzongas) konsolidavo imperiją.

Šalia Song imperijos visą laiką gyvavo keletas "barbarų" valstybių: kidanių Liao , tangutų Vakarų Sia (Xia) dinastija, džurčenų Jin (Dzin) dinastija. Dzin sudarė su Song sutartį ir drauge kovojo su Liao, tačiau Liao žlugus, Dzin nutraukė sutartį ir pradėjo karą su Song. Užėmę sostinę Kaifengą, privertė diduomenę bėgti į Pietus - taip prasidėjo Pietų Song laikotarpis. Pietų Song sostinė buvo Hangdžou.

Kadangi karine prasme Song nebuvo labai stipri valstybė, su grėsmę kėlusiomis kaimynėmis ji stengėsi palaikyti daugiau mažiau taikius santykius.

Pietų Song ir kaimyninės valstybės

Pasirašiusi sutartis, Song mokėjo duoklę Liao, Sia ir Dzin. Kita vertus, didelė dalis šios duoklės grįždavo atgal į Song per prekybą.

Mirus pirmajam Pietų Song imperatoriui, Song sudarė karinę sąjungą su mongolais, tikėdamiesi įveikti Dzin dinastiją. 1234 m. mongolams sutriuškinus Dzin, Pietų Song generolai nutraukė sąjungą ir užėmė senąsias sostines Kaifengą, Luojangą ir Čang-anį. Tačiau šie miestai buvo ekonomiškai nusilpę ir neapsaugoti. Mongolai ėmė kelti grėsmę, ir 1276 m. Song valdovų rūmai turėjo sprukti į Guangdongą. Song imperatorius Gongdi pasiliko. Pasipriešinimo mongolams sėkmės viltys sietos su dviem Gongdi broliais. Devynmetis Džao Ši tapo nauju imperatoriumi, tačiau susirgęs mirė, ir jį pakeitė septynmetis Džao Bingas. 1279 m. kovo 19 d. Song kariuomenė nugalėta Jameno (Yamen) mūšyje Perlo upės (Zhu Jiang) deltoje. Aukšto rango valdininkas kartu su mažamečiu imperatoriumi po pralaimėjimo nusiskandino jūroje.

Valdovai

Šventyklos vardas1	Pomirtinis vardas	Asmeninis vardas	Lietuviškai	Valdymo metai	Laikotarpiai2
Šiaurės Song
Tàizǔ 太祖	-	Zhào Kuāngyìn 趙匡胤	Taidzu; Džao Kuangjin	960-976	Jiànlóng (建隆 dzianlong; 960-963) Qiándé (乾德 čiande; 963-968) Kāibǎo (開寶 kaibao; 968-976)
Tàizōng 太宗	-	Zhào Kuāngyì 趙匡義 arba Zhào Guāngyì 趙光義	Taidzong; Džao Kuang-i; Džao Guang-i	976-997	Tàipíngxīngguó (太平興國 taipingsingguo; 976-984 Yōngxī (雍熙 jongsi; 984-987 Duāngǒng (端拱 duanggong; 988-989 Chúnhuà (淳化 čunhua; 990-994 Zhìdào (至道 džidao; 995-997
Zhēnzōng 真宗	-	Zhào Héng 趙恆	Džendzong; Džao Heng	997-1022	Xiánpíng (咸平 sianping; 998-1003 Jǐngdé (景德 dzingde; 1004-1007) Dàzhōngxiángfú (大中祥符 dadžongsiangfu; 1008-1016 Tiānxǐ (天禧 tiansi; 1017-1021) Qiánxīng (乾興 čiansing; 1022)
Rénzōng 仁宗	-	Zhào Zhēn 趙禎	Žendzong; Džao Džen	1022-1063	Tiānshèng (天聖 tianšeng; 1023-1032) Míngdào (明道 mingdao; 1032-1033) Jǐngyòu (景祐 dzingjou; 1034-1038) Bǎoyuán (寶元 baojuan; 1038-1040) Kāngdìng (康定kanding; 1040-1041) Qìnglì (慶曆 čingli; 1041-1048) Huángyòu (皇祐 huangjou; 1049-1054) Zhìhé (至和 džihe; 1054-1056) Jiāyòu (嘉祐 dziajou; 1056-1063)
Yīngzōng 英宗	-	Zhào Shù 趙曙	Ingdzong; Džao Šu	1063-1067	Zhìpíng (治平 džiping; 1064-1067)
Shénzōng 神宗	-	Zhào Xū 趙頊	Šendzong; Džao Siu	1067-1085	Xīníng (熙寧 sining; 1068-1077) Yuánfēng (元豐 juanfeng; 1078-1085)
Zhézōng 哲宗	-	Zhào Xǔ 趙煦	Džedzong; Džao Siu	1085-1100	Yuányòu (元祐 juanjou; 1086-1094) Shàoshèng (紹聖 šaošeng; 1094-1098) Yuánfú (元符 juanfu; 1098-1100)
Huīzōng 徽宗	-	Zhào Jí 趙佶	Huidzong; Džao Dzi	1100-1125	Jiànzhōngjìngguó (建中靖國 dziandžongdzingguo; 1101) Chóngníng (崇寧 čongning; 1102-1106) Dàguān (大觀 daguan; 1107-1110) Zhènghé (政和 dženghe; 1111-1118) Chónghé (重和 čonghe; 1118-1119) Xuānhé (宣和 siuanhe; 1119-1125
Qīnzōng 欽宗	-	Zhào Huán 趙桓	Čindzong; Džao Huan	1126-1127	Jìngkāng (靖康 dzinkang; 1125-1127)
Pietų Song
Gāozōng 高宗	-	Zhào Gòu 趙構	Gaodzong; Džao Gou	1127-1162	Jìngyán (靖炎 dzingjan; 1127-1130) Shàoxīng (紹興 šaosing; 1131-1162)
Xiàozōng 孝宗	-	Zhào Shèn 趙昚	Siaodzong; Džao Šen	1162-1189	Lóngxīng (隆興 longsing; 1163-1164) Qiándào (乾道 čiandao; 1165-1173) Chúnxī (淳熙 čunsi; 1174-1189)
Guāngzōng 光宗	-	Zhào Dūn 趙惇	Guangdzong; Džao Dun	1189-1194	Shàoxī (紹熙 šaosi; 1190-1194)
Níngzōng 寧宗	-	Zháo Kuó 趙擴	Ningdzong; Džao Kuo	1194-1224	Qìngyuán (慶元 čingjuan; 1195-1200) Jiātài (嘉泰 dziatai; 1201-1204) Kāixǐ (開禧 kaisi; 1205-1207) Jiādìng (嘉定 dziading; 1208-1224)
Lǐzōng 理宗	-	Zhào Yún 趙昀	Lidzong; Džao Jun	1224-1264	Bǎoqìng (寶慶 baočing; 1225-1227) Shàodìng (紹定 šaoding; 1228-1233) Duānpíng (端平 duanping; 1234-1236) Jiāxī (嘉熙 dziasi; 1237-1240) Chúnyòu (淳祐 čunjou; 1241-1252) Bǎoyòu (寶祐 baoju; 1253-1258) Kāiqìng (開慶 kaičing; 1259) Jǐngdìng (景定 dzingding; 1260-1264)
Dùzōng 度宗	-	Zhào Qí 趙祺	Dudzong; Džao Či	1264-1274	Xiánchún (咸淳 siančun; 1265-1274)
Gōngzōng 恭宗	Gōngdì 恭帝	Zhào Xiǎn 趙顯	Gongdzong; Gongdi; Džao Sian	1275	Déyòu (德祐 dejou; 1275-1276)
Duān Zōng 端宗	-	Zhào Shì 趙昰	Duan Dzong; Džao Ši	1276-1278	Jǐngyán (景炎 dzingjan; 1276-1278)
-	Dì 帝 arba Wèiwáng 衛王	Zhào Bǐng 趙昺	Di; Veivang; Džao Bing	1278-1279	Xiángxīng (祥興 siangsing; 1278-1279)
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Song), išskyrus paskutinį imperatorių, kuris vadintas Song Dibing. 2 Laikotarpio pavadinimas - imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu - lietuviška pavadinimo transkripcija.

Ekonomika

Dėl ekonominių ir kultūrinių pokyčių Song laikotarpis dažnai pavadinamas Kinijos "renesansu". Song dinastija pasižymėjo sparčia ekonomikos raida, komercializavimu, miestų augimu. Miestai išaugo į tikrus prekybos, pramonės centrus. Hangzhou buvo apie 500 000 gyventojų - daug daugiau nei bet kuriame Europos mieste.

X - XIII a. pastebimas didelis gyventojų augimas. Kadangi tobulinamos žemdirbystės technologijos, atsiranda galimybė auginti daugiau žemės ūkio produkcijos ir jos daugiau parduoti, todėl prekyba tampa svarbia ekonomikos dalimi.

Kartais pokyčiai Song pavadinami Kinijos "industrinės revoliucijos" pradžia. Song laikotarpiu plečiasi manufaktūros, kasyklos. Auga geležies produkcijos kiekis vienam gyventojui (šešiskart nuo 806 iki 1078 m.). Ši geležis naudojama įvairiems buities daiktams gaminti, taip pat parduodama į užsienį. Taip pat kinai išrado (arba patobulino) paraką, patranką, spausdinimo technologiją.

Prabangos prekės tampa nebe mažo turtingųjų rato privilegija, o didesnio gyventojų skaičiaus kasdienybe.

Keičiasi anksčiau buvęs neigiamas požiūris į pirklius, nes šie tampa vis įtakingesniu sluoksniu. Vystosi popierinių pinigų sistema. Song pertvarkė prekybos maršrutus ir išnaudojo visas laivybos kelių teikiamas galimybes. Iškilo Fujian, Zhejiang, Guangdong regionų uostai. Galima sakyti, kad nuo Song iki Ming laikų Kinija buvo stipriausia pasaulio jūrų valstybė. XI a. laivyboje imtas taikyti kompasas (geomantams žinomas jau gerokai seniau).