Giruliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

11:43, 10 rugpjūčio 2010 versija

Kitos reikšmės – Giruliai (reikšmės).

Giruliai

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Klaipėdos miesto savivaldybė

Seniūnija

Melnragės ir Girulių seniūnija

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Giruliaĩ
Kilmininkas:	Girulių̃
Naudininkas:	Giruliáms
Galininkas:	Giruliùs
Įnagininkas:	Giruliaĩs
Vietininkas:	Giruliuosè

Istoriniai pavadinimai

* vok. Försterei

Giruliai – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo centro, prie Baltijos jūros. Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Kaimą iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę vokiečių statyti Antrojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai. 2009 m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas.

**Geležinkelio ruožas**
Klaipėda Giruliai Kalotė

Istorija

Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžia suteikė teisę Klaipėdos pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.

Gyvenvietė išaugo po 1923 metų, Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą. 1946 m. gyvenvietė kartu su Melnrage vėl buvo prijungta prie Lietuvos ir Klaipėdos miesto. 1947–1975 m. Giruliai buvo miesto tipo gyvenvietė, buvo Klaipėdos rajone, po to prijungti prie Klaipėdos.

1970 m. Giruliuose buvo 719 gyventojų.

Pavadinimo kilmė

Girulių pavadinimas – asmenvardinės kilmės, nuo pavardės Girulis daugiskaitos (pavardė minima dar prieškariu). Vokiečiai vietovę vadino Försterei (vok. „girininkija“), kas yra savotiškas Girulio pavardės vertinys.

Dzotai

II pasaulinio karo išvakarėse Giruliuose įrengti dzotai – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, ruošiantis puolimui į rytus. Fortus sudarė 9 gelbžetoniniai įrenginiai, sujungti požeminėmis eigomis. Prieigos buvo pridengtos spygliuotomis užtvaromis, fortai apginkluoti pabūklais ir kulkosvaidžiais.

Giruliuose įkurdinti artilerijos bazės kariai ir karininkai, čia veikė artilerijos pajėgų sanatorija. Šiuo metu dzotų kompleksą sudaro 3 pastatai (didžiausiojo plotas 500 m²).

@@ Eilutė 13: / Eilutė 13: @@
  |metai =
  |kirčl = {{Vietovardis|Giruliaĩ|Girulių̃|Giruliáms|Giruliùs|Giruliaĩs|Giruliuosè|k=4}}
+ |istpav =
+* {{de|Försterei}}
 }}
-'''Giruliai''' – [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto dalis, esanti į šiaurę nuo centro, prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Kaimą iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę vokiečių statyti  [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gynybiniai įtvirtinimai. [[2009]] m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas.
+'''Giruliai''' – [[Klaipėdos miesto dalis]], esanti į šiaurę nuo centro, prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Kaimą iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę vokiečių statyti  [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gynybiniai įtvirtinimai. [[2009]] m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas.
 {{glžk|[[Klaipėdos geležinkelio stotis|Klaipėda]]|Giruliai|[[Kalotė]]}}
 == Istorija ==
+Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžia suteikė teisę [[Klaipėda|Klaipėdos]] pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.
 Gyvenvietė išaugo po [[1923]] metų, [[Lietuva]]i atgavus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. [[1946]] m. gyvenvietė kartu su [[Melnragė|Melnrage]] vėl buvo prijungta prie [[Lietuva|Lietuvos]] ir Klaipėdos miesto. [[1947]]–[[1975]] m. Giruliai buvo [[miesto tipo gyvenvietė]], buvo [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajone]], po to prijungti prie [[Klaipėda|Klaipėdos]].
@@ Eilutė 27: / Eilutė 31: @@
 === Pavadinimo kilmė ===
-Girulių pavadinimas - asmenvardinės kilmės, nuo pavardės ''Girulis'' daugiskaitos (pavardė minima dar prieškariu). Vokiečiai vietovę vadino ''Försterei'' (vok. „girininkija“), kas yra savotiškas Girulio pavardės vertinys.
+Girulių pavadinimas – asmenvardinės kilmės, nuo pavardės ''Girulis'' daugiskaitos (pavardė minima dar prieškariu). Vokiečiai vietovę vadino ''Försterei'' (vok. „girininkija“), kas yra savotiškas Girulio pavardės vertinys.
+==Dzotai==
+[[2PK|II pasaulinio karo]] išvakarėse Giruliuose įrengti dzotai – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, ruošiantis puolimui į rytus. Fortus sudarė 9 gelbžetoniniai įrenginiai, sujungti požeminėmis eigomis. Prieigos buvo pridengtos spygliuotomis užtvaromis, fortai apginkluoti pabūklais ir kulkosvaidžiais.
+Giruliuose įkurdinti artilerijos bazės kariai ir karininkai, čia veikė artilerijos pajėgų sanatorija. Šiuo metu dzotų kompleksą sudaro 3 pastatai (didžiausiojo plotas 500 m²).
 [[Kategorija:Klaipėdos miesto dalys]]