Uoliena: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: bn:শিলা |
S robotas Pridedama: be-x-old, hak, ht Šalinama: sk Keičiama: new, nl |
||
Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
[[ar:صخر (جيولوجيا)]] |
[[ar:صخر (جيولوجيا)]] |
||
[[arc:ܐܒܢܐ]] |
[[arc:ܐܒܢܐ]] |
||
[[be-x-old:Горная парода]] |
|||
[[bg:Скала]] |
[[bg:Скала]] |
||
[[bn:শিলা]] |
[[bn:শিলা]] |
||
Eilutė 51: | Eilutė 52: | ||
[[ga:Carraig]] |
[[ga:Carraig]] |
||
[[gl:Rocha]] |
[[gl:Rocha]] |
||
[[hak:Sa̍k-thèu]] |
|||
[[he:סלע]] |
[[he:סלע]] |
||
[[hi:शैल]] |
[[hi:शैल]] |
||
[[hr:Stijena]] |
[[hr:Stijena]] |
||
[[ht:Ròch]] |
|||
[[hu:Kőzet]] |
[[hu:Kőzet]] |
||
[[hy:Լեռնային ապար]] |
[[hy:Լեռնային ապար]] |
||
Eilutė 75: | Eilutė 78: | ||
[[ms:Batu]] |
[[ms:Batu]] |
||
[[nds:Steen (Petrologie)]] |
[[nds:Steen (Petrologie)]] |
||
[[new:पाऱै ( |
[[new:पाऱै (सन् २००३या संकिपा)]] |
||
[[nl: |
[[nl:Gesteente]] |
||
[[nn:Bergart]] |
[[nn:Bergart]] |
||
[[no:Bergart]] |
[[no:Bergart]] |
||
Eilutė 85: | Eilutė 88: | ||
[[ru:Горная порода]] |
[[ru:Горная порода]] |
||
[[simple:Rock (geology)]] |
[[simple:Rock (geology)]] |
||
[[sk:Hornina]] |
|||
[[sl:Kamnina]] |
[[sl:Kamnina]] |
||
[[sr:Стене]] |
[[sr:Стене]] |
15:23, 18 birželio 2010 versija
Uoliena yra daugmaž vienodos mineralinės sudėties mišinys, sudarantis vieną geologinį kūną, turintis specifinę struktūrą ir tekstūrą.
Uolienos pagal kilmę skirstomos į šiuos tipus:
- magminės – Magminės uolienos susiformavo tiesiogiai iš išsilydžiusios magmos. Šios uolienos skirstomos į dvi klases:
- Intruzinės – susiformuoja iš stinkstančios magmos, paprastai gyliai Žemės plutoje
- Efuzinės (Vulkaninės) uolienos – tai išsiveržusių ugnikalnių suformuotos uolienos
- nuosėdinės
- Nuosėdinės uolienos susidaro nusėdus nuolaužos ar organinei medžiagai, o taip pat išsiskyrus uolienom iš įvairių tirpalų (evaporitai).
- metamorfinės
- Metamorfinės uolienos susidaro pakeičiant bet kokią kitą uolieną, įskaitant ir metamorfinę, paveikiant temperatūrai ir (arba) slėgiui.
- dirbtinės
- šiuolaikiniai polimerai jau ir išvaizda, ir mechaninėmis savybėmis nebenusileidžia tikrai uolienai; naudojami dekorui ir kt. [1]
Retkarčiais išskiriamas dar vienas uolienų tipas – meteoritai. Tai visatoje susidariusios uolienos, kurios nukrito ant Žemės paviršiaus.
Uolienų virsmai buvo aprašyti sukūrus vadinamą „uolienų ciklo“ modelį.
Magminės ir metamorfinės uolienos sudaro iki 90 % Žemės tūrio. Tačiau nuosėdinės uolienos dengia 75 % Žemės paviršiaus. Riba tarp uolienų tipų yra daugiau sąlyginė. Mokslas, nagrinėjantis uolienas, jų savybes, kilmę, sudėtį, vadinamas petrologija.
Visų trijų tipų uolienos dėl dūlėjimo, suslėgimo ir aukštos temperatūros ilgainiui virsta vis kitu tipu. Vienų uolienų virtimas kitomis vadinamas uolienų kaitos ciklu. Jis nesiliauja niekad.