Baltoji garstyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
S typos
S Straipsnis 'Garstyčia' pervadintas į 'Baltoji garstyčia': tiksl.
(Jokio skirtumo)

21:33, 7 birželio 2006 versija

Sinapis alba
Baltoji garstyčia (Sinapis alba)
Baltoji garstyčia (Sinapis alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Bastutiniai augalai
( Brassicaceae)
Gentis: Garstukas
( Sinapis)
Rūšis: Baltoji garstyčia
( Sinapis alba)

Baltoji garstyčia (lot. Sinapis alba, vok. Weißer Senf, angl. White Mustard) - garstuko genties augalas.

Pavadinimas garstyčia taip pat taikomas augalams Brassica juncea (rudoji garstyčia) ir Brassica nigra (juodoji garstyčia) bei iš šių augalų pagamintam prieskonių mišiniui.

Baltoji garstyčia - vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. Stiebas status, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai skiautėti. Žiedai geltoni, susitelkę į skėtiškas kekes. Vaisius - ankštara, sėklos šviesiai geltonos. Lietuvoje auginamas. Sulaukėjęs auga pakelėse, dykvietėse. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.

Augalas maistinis ir vaistinis. Vartojamos garstyčių trauklapiams gaminti. Gydomi kvėpavimo takų susirgimai, raumenų skausmas, reumatas. Reikšmingesnis kaip prieskonis.