Šiaulių žemė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: '''Šiaulių žemė''' – senovės Lietuvos sritis. Vakaruose siekė Knituvą, pietuose – dykrą, buvusią tarp Tendžiogalos ir [[Dubysa... |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
[[Kategorija: Žemaičių žemės]] |
[[Kategorija: Žemaičių žemės]] |
||
[[lv:Saules zeme]] |
|||
18:37, 7 gegužės 2010 versija
Šiaulių žemė – senovės Lietuvos sritis. Vakaruose siekė Knituvą, pietuose – dykrą, buvusią tarp Tendžiogalos ir Dubysos žemupio, rytuose – Upytės žemę, šiaurėje – Žiemgalą.
Istorija
Žemė minima Livonijos ordino 1254 m. dokumente, kuriuo Livonijos ordinas ir Rygos arkivyskupas pasidalijo užkariautas žemes. XIV a. Šiaulių žemę mini Vartbergės kronika, taip pat Henekės kronika (kaip terra Sauleorum). 1348 m. kronikininkas Henekė aprašo kryžiuočių žygį ir nurodo, kad Šiaulių žemė buvo tarp Mūšos aukštupio ir Dubysos. Čia stovėjo svarbiausios Šiaulių žemės pilys – Businė, Ceila, Dubysos pilis.
XVI a. Šiaulių žemės teritorijoje įsikūrė Šiaulių valsčius, vėliau – Šiaulių pavietas.
Šaltiniai
- Šiaulių žemė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 393 psl.