Atlanto chartija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pridėta kategorija "Jungtinės Karalystės teisės šaltiniai" (naudojant HotCat) |
S Pridėta kategorija "Ginkluotųjų pajėgų teisė" (naudojant HotCat) |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
[[Kategorija:Jungtinės Karalystės istorija]] |
[[Kategorija:Jungtinės Karalystės istorija]] |
||
[[Kategorija:Jungtinės Karalystės teisės šaltiniai]] |
[[Kategorija:Jungtinės Karalystės teisės šaltiniai]] |
||
[[Kategorija:Ginkluotųjų pajėgų teisė]] |
|||
[[bg:Атлантическа харта]] |
[[bg:Атлантическа харта]] |
||
00:16, 27 kovo 2010 versija
.jpg)
Atlanto chartija – dokumentas, kurį 1941 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis. Jis tapo vienu pagrindinių antihitlerinės koalicijos programinių dokumentų, jame buvo susitarta kariauti iki visiško agresorės sutriuškinimo.
Chartija buvo apsvarstyta ir priimta Atlanto konferencijoje "Riviera", karinėje jūrų bazėje Ardžentija Niufaundlende. 1941 m. rugsėjo 24 d. prie chartijos prisijungė TSRS. Šioje chartijoje kalbama apie kolektyvinio saugumo sukūrimą ir taikos išsaugojimą pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, nors JAV dar nebuvo įstojusi į karą.
Atlanto chartija svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad joje buvo įsipareigota atstatyti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, vadinasi buvo žadama atkurti ir Baltijos šalių valstybingumą. Atlanto chartija buvo vienas iš pokario partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje skatinusių veiksnių, teikęs viltį dėl Vakarų intervencijos.
