Rektascensija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:38, 8 lapkričio 2009 versija

Rektascensija (žymima RA; simbolis α) yra astronominė viena iš dangaus sferos koordinačių, kai naudojama pusiaujinė koordinačių sistema. Antroji koordinatė yra deklinacija.

Paaiškinimas

Rektascensija yra dangaus sferos atitikmuo Žemės ilgumai. Tiek rektascensija, tiek ilguma matuojama rytų-vakarų kryptimi išilgai pusiaujo; ir abi matuojamos nuo nulinio pusiaujo taško. Ilgumai šis nulinis taškas yra nulinis dienovidinis; rektascensijai nulinis taškas laikomas pavasario lygiadienio tašku (žymimu Avino ženklu), kuris yra toje dangaus vietoje, kurią Saulė kerta dangaus pusiaują pavasario lygiadienio metu. Rektascensija yra visada lygi nuliui dangaus didžiojo apskritimo dalyje, besitęsiančioje nuo dangaus šiaurės poliaus, per pavasario lygiadienio tašką iki dangaus pietų poliaus.

Rektascensija matuojama į rytus nuo pavasario lygiadienio taško. Bet kokie kampiniai vienetai gali būti naudojami rektascensijai atskaityti, tačiau susitarta rektascensiją matuoti valandomis, minutėmis ir sekundemis, kai 24 valandos atitinka visą apskritimą. Šio pasirinkimo priežastis yra, kad Žemė sukasi maždaug pastoviu kampiniu greičiu (žr. siderinis periodas). Kai pilnas apskritimas turi 360 laipsnių, rektascensijos valanda yra ekvivalenti 1/24 šio dydžio, arba 15 laipsnių, viena rektascensijos minutė lygi 15 kampinių minučių ir viena rektascensijos sekundė lygi 15 kampinių sekundžių. Valandinis kampas, naudojamas dangaus navigacijoje, yra panašus į rektascensiją, tik jis didėja į vakarus o ne į rytus, kaip rektascensija. Svarbu nesupainioti rektascensijos su valandiniu kampu, kuris atskaitomas taip pat išilgai dangaus pusiaujui ir parodantis kiek toli yra objektas i vakarus nuo dangaus dienovidinio.

Rektascensija gali būti naudojama nustatyti šviesulio padėčiai bei rasti kiek laiko turi praeiti, kad šviesulys atsidurtų tam tikrame dangaus taške. Pavyzdžiui jei žvaigždė su rektascensija RA = 01:30:00 šiuo metu yra kulminacijoje, tada kita žvaigždė su rektascensija RA = 20:00:00 kulminacijoje bus po 18,5 valandos (skaičiuojant žvaigždiniu laiku).

Kadangi žvaigždžių rektascensija ir deklinacija pastoviai dėl precesijos kinta, tai astronomai kataloguose nurodo stebėjimo Epochą. Šiuo metu standartiškai priimta Epocha yra J2000.0, kuri reiškia 2000 sausio 1 12:00 Žemiškuoju laiku. Raidė "J" parodo, kad tai yra Julijaus Epocha. Anksčiau buvo sekmingai astronomų naudojama Beselio Epocha su žymenimis B1875.0, B1900.0 ir B1950.0.

Istorija

Rektascensijos sąvoka buvo žinoma dar nuo Hiparcho laikų, kai jis matavo žvaigždžių pusiaujines koordinates antrame amžiuje pr. Kr. Bet Hiparchas su savo įpediniais sukūrė savo žvaigždžių katalogą, kuris buvo susietas su ekliptine koordinačių sistema ir rektascensijos panaudojimas liko nuošalyje.

Po teleskopo išradimo, astronomams atsivėrė galimybė stebėti dangaus objektus detaliau, o tam prireikė galimybės teleskopą išlaikyti ties vienu objektu norimą laiko tarpą. Paprasčiausias būdas tai padaryti yra teleskopui įrengti pusiaujinę montuotę, kuri leidžia teleskopą sukti tokiu pačiu kampiniu greičiu, kokiu sukasi dangaus sfera dėl Žemės sukimosi apie ašį. Kai tik pusiaujinė montuotė plačiau paplito, pusiaujinė koordinačių sustema, kurioje yra ir rektascensija, taip pat paplito del savo patogumo. Pusiaujinė montuotė gali turėti su dangaus objektų koordinatėmis (rektascensija ir deklinacija) susietą gradavimo skales, kurios tvirtinamos prie teleskopo sukimosi ašių. Taip palengvinamas žvaigždžių koordinačių matavimas. Pirmajį žvaigždžių katalogą, kuriame buvo panaudotos rektascensija ir deklinacija, sudarė John Flamsteed Historia Coelestis Britannica (1712, 1725).

Taip pat žiūrėkite

External links

Rektascensijos ir deklinacijos vizualizacija

lt:Rektascensija

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[Image:Pusiaujine_koordinaciu_sistema.JPG|right|250px|thumb|Pusiaujinė koordinačių sistema]]
-'''Rektascensija''' ({{la|rectus}} – tiesus, status, ''ascensio'' – užkopimas) – tai viena iš [[Pusiaujinė koordinačių sistema|pusiaujinės koordinačių sistemos]] koordinačių, matuojama [[Dangaus pusiaujas|dangaus pusiaujo]] lanku nuo [[pavasaris|pavasario]] [[Lygiadienis|lygiadienio]] taško iki šviesulio [[Deklinacija|deklinacijos]] apskritimo susikirtimo su dangaus pusiauju taško rytų kryptimi (prieš laikrodžio rodyklę) nuo 0 iki 24 valandų. Kartu su kita koordinate, [[deklinacija]], ji rodo dangaus kūno padėtį [[dangaus sfera|dangaus sferoje]].
+'''Rektascensija''' (žymima '''RA'''; simbolis '''α''') yra astronominė viena iš [[dangaus sfera|dangaus sferos]] koordinačių, kai naudojama [[pusiaujinė koordinačių sistema]]. Antroji koordinatė yra [[deklinacija]].
+==Paaiškinimas==
-{{astro-stub}}
+Rektascensija yra dangaus sferos atitikmuo Žemės [[ilguma|ilgumai]]. Tiek rektascensija, tiek ilguma matuojama rytų-vakarų kryptimi išilgai pusiaujo; ir abi matuojamos nuo nulinio pusiaujo taško. Ilgumai šis nulinis taškas yra [[nulinis dienovidinis]]; rektascensijai nulinis taškas laikomas [[pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]] tašku (žymimu Avino ženklu), kuris yra toje dangaus vietoje, kurią Saulė kerta dangaus pusiaują pavasario lygiadienio metu.
+Rektascensija yra visada lygi nuliui dangaus didžiojo apskritimo dalyje, besitęsiančioje nuo dangaus šiaurės poliaus, per pavasario lygiadienio tašką iki dangaus pietų poliaus.
+Rektascensija matuojama į rytus nuo [[pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]] taško. Bet kokie kampiniai vienetai gali būti naudojami rektascensijai atskaityti, tačiau susitarta rektascensiją matuoti valandomis, minutėmis ir sekundemis, kai 24 valandos atitinka visą apskritimą. Šio pasirinkimo priežastis yra, kad Žemė sukasi maždaug pastoviu kampiniu greičiu (žr. [[siderinis periodas]]). Kai pilnas apskritimas turi 360 laipsnių, '''rektascensijos valanda''' yra ekvivalenti 1/24 šio dydžio, arba 15 laipsnių, viena rektascensijos minutė lygi 15 kampinių minučių ir viena rektascensijos sekundė lygi 15 kampinių sekundžių. [[Valandinis kampas]], naudojamas dangaus navigacijoje, yra panašus į rektascensiją, tik jis didėja į vakarus o ne į rytus, kaip rektascensija. Svarbu nesupainioti rektascensijos su valandiniu kampu, kuris atskaitomas taip pat išilgai dangaus pusiaujui ir parodantis kiek toli yra objektas i vakarus nuo [[dangaus dienovidinis|dangaus dienovidinio]].
-[[Kategorija:Sferinė astronomija]]
+Rektascensija gali būti naudojama nustatyti šviesulio padėčiai bei rasti kiek laiko turi praeiti, kad šviesulys atsidurtų tam tikrame dangaus taške. Pavyzdžiui jei žvaigždė su rektascensija RA = 01:30:00 šiuo metu yra [[Kulminacija (astronomija)|kulminacijoje]], tada kita žvaigždė su rektascensija RA = 20:00:00 kulminacijoje bus po 18,5 valandos (skaičiuojant [[Žvaigždinis laikas|žvaigždiniu laiku]]).
+Kadangi žvaigždžių rektascensija ir deklinacija pastoviai dėl precesijos kinta, tai astronomai kataloguose nurodo stebėjimo Epochą. Šiuo metu standartiškai priimta Epocha yra J2000.0, kuri reiškia 2000 sausio 1 12:00 Žemiškuoju laiku. Raidė "J" parodo, kad tai yra [[Julijaus kalendorius|Julijaus]] Epocha. Anksčiau buvo sekmingai astronomų naudojama Beselio Epocha su žymenimis B1875.0, B1900.0 ir B1950.0.
+==Istorija==
+Rektascensijos sąvoka buvo žinoma dar nuo [[Hiparchas (astronomas)|Hiparcho]] laikų, kai jis matavo žvaigždžių pusiaujines koordinates antrame amžiuje pr. Kr. Bet [[Hiparchas (astronomas)|Hiparchas]] su savo įpediniais sukūrė savo žvaigždžių katalogą, kuris buvo susietas su [[Ekliptinė koordinačių sistema|ekliptine koordinačių sistema]] ir rektascensijos panaudojimas liko nuošalyje.
+Po [[Teleskopas|teleskopo]] išradimo, astronomams atsivėrė galimybė stebėti dangaus objektus detaliau, o tam prireikė galimybės teleskopą išlaikyti ties vienu objektu norimą laiko tarpą. Paprasčiausias būdas tai padaryti yra teleskopui įrengti [[Pusiaujinė montuotė|pusiaujinę montuotę]], kuri leidžia teleskopą sukti tokiu pačiu kampiniu greičiu, kokiu sukasi dangaus sfera dėl Žemės sukimosi apie ašį. Kai tik pusiaujinė montuotė plačiau paplito, [[pusiaujinė koordinačių sustema]], kurioje yra ir rektascensija, taip pat paplito del savo patogumo. Pusiaujinė montuotė gali turėti su dangaus objektų koordinatėmis (rektascensija ir [[deklinacija]]) susietą gradavimo skales, kurios tvirtinamos prie teleskopo sukimosi ašių. Taip palengvinamas žvaigždžių koordinačių matavimas. Pirmajį [[žvaigždžių katalogas|žvaigždžių katalogą]], kuriame buvo panaudotos rektascensija ir deklinacija, sudarė John Flamsteed ''[[Historia Coelestis Britannica]]'' (1712, 1725).
+==Taip pat žiūrėkite==
+*[[Deklinacija]], [[Pusiaujinė koordinačių sistema]]
+*[[Geografinės koordinatės]], [[Ekliptika]]
+==External links==
+*[http://www.astronomynotes.com/nakedeye/radcspin.htm Rektascensijos ir deklinacijos vizualizacija]
+[[Category:Sferinė astronomija]]
 [[ar:مطلع مستقيم]]
 [[ast:Ascensión reuta]]
-[[bg:Ректасцензия]]
 [[bs:Rektascenzija]]
+[[bg:Ректасцензия]]
 [[ca:Ascensió recta]]
 [[cs:Rektascenze]]
 [[da:Rektascension]]
 [[de:Rektaszension]]
-[[en:Right ascension]]
-[[eo:Rektascensio]]
-[[es:Ascensión recta]]
 [[et:Otsetõus]]
+[[es:Ascensión recta]]
+[[eo:Rektascensio]]
 [[fa:بعد (ستاره‌شناسی)]]
-[[fi:Rektaskensio]]
 [[fr:Ascension droite]]
 [[gl:Ascensión recta]]
+[[ko:적경]]
 [[hr:Rektascenzija]]
-[[hu:Rektaszcenzió]]
 [[id:Asensio rekta]]
 [[it:Ascensione retta]]
-[[ja:赤経]]
-[[ko:적경]]
 [[la:Ascensio recta]]
-[[lb:Rektaszensioun]]
 [[lv:Rektascensija]]
-[[nds:Rektaszension]]
+[[lb:Rektaszensioun]]
+[[lt:Rektascensija]]
+[[hu:Rektaszcenzió]]
 [[nl:Rechte klimming]]
-[[nn:Rektasensjon]]
+[[nds:Rektaszension]]
+[[ja:赤経]]
 [[no:Rektascensjon]]
+[[nn:Rektasensjon]]
 [[pl:Rektascensja]]
 [[pt:Ascensão reta]]
 [[ru:Прямое восхождение]]
-[[sh:Rektascenzija]]
 [[sk:Rektascenzia]]
 [[sl:Rektascenzija]]
+[[sh:Rektascenzija]]
 [[sr:Rektascenzija]]
+[[fi:Rektaskensio]]
 [[sv:Rektascension]]
 [[th:ไรต์แอสเซนชัน]]
-[[uk:Пряме сходження]]
 [[vi:Xích kinh]]
+[[uk:Пряме сходження]]
 [[zh:赤经]]