Vienkiemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Taisomos vidinės nuorodos |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Vienkiemis''' – atskira sodyba su žemės sklypu, įeinanti į kurią nors gyvenvietę ([[kaimas|kaimą]], [[miestelis|miestelį]], [[viensėdis|viensėdį]]), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų. |
'''Vienkiemis''' – atskira sodyba su žemės sklypu, įeinanti į kurią nors gyvenvietę ([[kaimas|kaimą]], [[miestelis|miestelį]], [[viensėdis|viensėdį]]), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų. |
||
==Istorija== |
== Istorija == |
||
[[Lietuva|Lietuvoje]] kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius XIX amžiuje. Ypač daug jų išskirstyta [[1919]]–[[1939]] m. Iki [[1944]] m. iš viso jų sudaryta apie 300 tūkstančių, t.y. apie 80 proc. valstiečių gyveno vienkiemiuose. Vienkiemiui dažniausiai priklausė ne tik sodyba, bet ir jo šeimininko žemė, valda. Sovietmečiu valda išnyko, liko tik sklypas. Vienkiemių buvo sunaikinta per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]], po jo mažėjo dėl urbanizacijos, gyventojų persikėlimo į stambesnes gyvenvietes. |
[[Lietuva|Lietuvoje]] kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius XIX amžiuje. Ypač daug jų išskirstyta [[1919]]–[[1939]] m. Iki [[1944]] m. iš viso jų sudaryta apie 300 tūkstančių, t.y. apie 80 proc. valstiečių gyveno vienkiemiuose. Vienkiemiui dažniausiai priklausė ne tik sodyba, bet ir jo šeimininko žemė, valda. Sovietmečiu valda išnyko, liko tik sklypas. Vienkiemių buvo sunaikinta per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]], po jo mažėjo dėl urbanizacijos, gyventojų persikėlimo į stambesnes gyvenvietes. |
||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
[[1950]] m. buvo 280 tūkst., [[1967]] m. vienkiemių inventorizacijos metu 263.560, [[1970]] m. – 250 tūkst., [[1980]] m. – 145 tūkst., [[1985]] m. – 118,2 tūkst. vienkiemių. Toks sumažėjimas buvo pasekmė sovietinės kolektyvizacijos politikos, siekiant vienkiemių gyventojus persikelti į [[kolūkis|kolūkių]] gyvenvietes. |
[[1950]] m. buvo 280 tūkst., [[1967]] m. vienkiemių inventorizacijos metu 263.560, [[1970]] m. – 250 tūkst., [[1980]] m. – 145 tūkst., [[1985]] m. – 118,2 tūkst. vienkiemių. Toks sumažėjimas buvo pasekmė sovietinės kolektyvizacijos politikos, siekiant vienkiemių gyventojus persikelti į [[kolūkis|kolūkių]] gyvenvietes. |
||
==Šaltinis== |
== Šaltinis == |
||
* {{TLE|4}} |
* {{TLE|4}} |
||
{{Vikižodynas|vienkiemis|no=T}} |
{{Vikižodynas|vienkiemis|no=T}} |
||
16:35, 11 rugpjūčio 2009 versija
Vienkiemis – atskira sodyba su žemės sklypu, įeinanti į kurią nors gyvenvietę (kaimą, miestelį, viensėdį), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų.
Istorija
Lietuvoje kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius XIX amžiuje. Ypač daug jų išskirstyta 1919–1939 m. Iki 1944 m. iš viso jų sudaryta apie 300 tūkstančių, t.y. apie 80 proc. valstiečių gyveno vienkiemiuose. Vienkiemiui dažniausiai priklausė ne tik sodyba, bet ir jo šeimininko žemė, valda. Sovietmečiu valda išnyko, liko tik sklypas. Vienkiemių buvo sunaikinta per II pasaulinį karą, po jo mažėjo dėl urbanizacijos, gyventojų persikėlimo į stambesnes gyvenvietes.
1950 m. buvo 280 tūkst., 1967 m. vienkiemių inventorizacijos metu 263.560, 1970 m. – 250 tūkst., 1980 m. – 145 tūkst., 1985 m. – 118,2 tūkst. vienkiemių. Toks sumažėjimas buvo pasekmė sovietinės kolektyvizacijos politikos, siekiant vienkiemių gyventojus persikelti į kolūkių gyvenvietes.
Šaltinis
- Vienkiemis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.