Raudonoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S „Taip pat žiūrėkite“->„Taip pat skaitykite“ |
S wiki sintakse 3 |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Raudonoji nykštukė''' - [[žvaigždė]], kurios [[masė]] nesiekia tokio dydžio, kad galėtų įsidegti ir pradėtų vykti [[Branduolinė reakcija|branduolinės reakcijos]], kurių metu [[vandenilis]] virsta [[helis|heliu]]. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 3000 laipsnių karščio. Dažniausiai tokio tipo žvaigždės yra vadinamos negimusiomis žvaigždėmis, jos niekada netapo žvaigždėmis ir nepateko į [[Pagrindinė seka|pagrindinę seką]]. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] žvaigždžių. Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir yra manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). |
'''Raudonoji nykštukė''' - [[žvaigždė]], kurios [[masė]] nesiekia tokio dydžio, kad galėtų įsidegti ir pradėtų vykti [[Branduolinė reakcija|branduolinės reakcijos]], kurių metu [[vandenilis]] virsta [[helis|heliu]]. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 3000 laipsnių karščio. Dažniausiai tokio tipo žvaigždės yra vadinamos negimusiomis žvaigždėmis, jos niekada netapo žvaigždėmis ir nepateko į [[Pagrindinė seka|pagrindinę seką]]. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] žvaigždžių. Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir yra manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). |
||
[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė]]s (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios. |
[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė]]s (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios. |
||
Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali tyvuliuoti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė. |
Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali tyvuliuoti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė. |
||
== Taip pat skaitykite == |
== Taip pat skaitykite == |
||
*[[Žvaigždžių evoliucija]] |
* [[Žvaigždžių evoliucija]] |
||
*[[Baltoji nykštukė]] |
* [[Baltoji nykštukė]] |
||
*[[Juodoji nykštukė]] |
* [[Juodoji nykštukė]] |
||
*[[Juodoji skylė]] |
* [[Juodoji skylė]] |
||
{{astro-stub}} |
{{astro-stub}} |
||
13:41, 16 liepos 2009 versija
Raudonoji nykštukė - žvaigždė, kurios masė nesiekia tokio dydžio, kad galėtų įsidegti ir pradėtų vykti branduolinės reakcijos, kurių metu vandenilis virsta heliu. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus temperatūra nesiekia 3000 laipsnių karščio. Dažniausiai tokio tipo žvaigždės yra vadinamos negimusiomis žvaigždėmis, jos niekada netapo žvaigždėmis ir nepateko į pagrindinę seką. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį Paukščių Tako žvaigždžių. Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir yra manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo Visatos susidarymo).
Kentauro Proksima - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo Saulės (4 šviesmečiai). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios.
Dalis raudonųjų nykštukių turi egzoplanetų sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės Gliese 581 buvo aptikta Gliese 581c planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje gyvybės zonoje, kurioje vanduo gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali tyvuliuoti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė.
Taip pat skaitykite
|
Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |