Epikūrizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: ko:에피쿠로스 학파 |
S robotas Pridedama: he:האסכולה האפיקוראית; smulkūs taisymai |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Epikūrizmas''' – [[Epikūras|Epikūro]] ir jo sekėjų [[filosofija]]. Epikūro sodais vadinama Epikūro filosofinė mokykla buvo viena įtakingiausių [[Antika|antikiniame]] pasaulyje. Epikūrizmas egzistavo iki [[VI a.]] [[Senovės Graikija|Graikijoje]] ir [[Roma|Romoje]]. Svarbiausios Epikūro idėjos išliko nepakitusios. Indukcinę logiką plėtojo [[Zenonas Sidonietis]] (apie 100 m. pr. m. e.) ir jo mokinys [[Filodemas]]. Epikūro gyvenimo |
'''Epikūrizmas''' – [[Epikūras|Epikūro]] ir jo sekėjų [[filosofija]]. Epikūro sodais vadinama Epikūro filosofinė mokykla buvo viena įtakingiausių [[Antika|antikiniame]] pasaulyje. Epikūrizmas egzistavo iki [[VI a.]] [[Senovės Graikija|Graikijoje]] ir [[Roma|Romoje]]. Svarbiausios Epikūro idėjos išliko nepakitusios. Indukcinę logiką plėtojo [[Zenonas Sidonietis]] (apie 100 m. pr. m. e.) ir jo mokinys [[Filodemas]]. Epikūro gyvenimo kulto šalininkas buvo [[Horacijus]] (I a. pr. m. e.), epikūrizmo išraiška yra [[Lukrecijus|Lukrecijaus]] (I a.) veikalas „Apie daiktų prigimtį“. Žymiausias epikūrizmo naujųjų laikų atstovas P. Gasendi ([[Prancūzija]]).<ref>[[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], III t. MELI institutas, Vilnius.</ref> |
||
[[Etika|Etikoje]] epikūrizmas skelbė [[hedonizmas|hedonizmą]], [[Fizika|fizikoje]] – [[Materializmas|materializmą]], [[Logika|logikoje]] – [[Sensualizmas|sensualizmą]]. Vienu gyvenimo tikslų laikė malonumą, kurį apibūdino kaip nerimo ir skausmo nebuvimą. Epikūrininkai teigė, jog jutimų pasaulyje egzistuoja atomai. Anot Epikūro, dievai nesikiša į žemiškus reikalus, pasaulio vystymosi nelemia [[būtinybė]] ir [[likimas]]. |
[[Etika|Etikoje]] epikūrizmas skelbė [[hedonizmas|hedonizmą]], [[Fizika|fizikoje]] – [[Materializmas|materializmą]], [[Logika|logikoje]] – [[Sensualizmas|sensualizmą]]. Vienu gyvenimo tikslų laikė malonumą, kurį apibūdino kaip nerimo ir skausmo nebuvimą. Epikūrininkai teigė, jog jutimų pasaulyje egzistuoja atomai. Anot Epikūro, dievai nesikiša į žemiškus reikalus, pasaulio vystymosi nelemia [[būtinybė]] ir [[likimas]]. |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ref}} |
{{ref}} |
||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Filosofija]] |
[[Kategorija:Filosofija]] |
||
| ⚫ | |||
[[ar:إبيقوريون]] |
[[ar:إبيقوريون]] |
||
| Eilutė 22: | Eilutė 21: | ||
[[fr:Épicurisme]] |
[[fr:Épicurisme]] |
||
[[gl:Epicureísmo]] |
[[gl:Epicureísmo]] |
||
[[he:האסכולה האפיקוראית]] |
|||
[[is:Epikúrismi]] |
[[is:Epikúrismi]] |
||
[[it:Epicureismo]] |
[[it:Epicureismo]] |
||
03:07, 13 liepos 2009 versija
Epikūrizmas – Epikūro ir jo sekėjų filosofija. Epikūro sodais vadinama Epikūro filosofinė mokykla buvo viena įtakingiausių antikiniame pasaulyje. Epikūrizmas egzistavo iki VI a. Graikijoje ir Romoje. Svarbiausios Epikūro idėjos išliko nepakitusios. Indukcinę logiką plėtojo Zenonas Sidonietis (apie 100 m. pr. m. e.) ir jo mokinys Filodemas. Epikūro gyvenimo kulto šalininkas buvo Horacijus (I a. pr. m. e.), epikūrizmo išraiška yra Lukrecijaus (I a.) veikalas „Apie daiktų prigimtį“. Žymiausias epikūrizmo naujųjų laikų atstovas P. Gasendi (Prancūzija).[1]
Etikoje epikūrizmas skelbė hedonizmą, fizikoje – materializmą, logikoje – sensualizmą. Vienu gyvenimo tikslų laikė malonumą, kurį apibūdino kaip nerimo ir skausmo nebuvimą. Epikūrininkai teigė, jog jutimų pasaulyje egzistuoja atomai. Anot Epikūro, dievai nesikiša į žemiškus reikalus, pasaulio vystymosi nelemia būtinybė ir likimas.
Šaltiniai
- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. MELI institutas, Vilnius.