Marija Mačiulienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos ("Maskvoje")
Eilutė 5: Eilutė 5:


== Kūryba ==
== Kūryba ==
Sukūrė mozaikos portretų („[[Kipras Petrauskas]]“, su [[Marija Mackelaitė|M. A. Mackelaite]], [[1957]] m., „Barbora“ [[1971]] m., „Merginos portretas“ [[1976]] m., „[[Teodoras Grotus]]“, „[[Pranciškus Norvaiša]]“, abu [[1979]] m., „[[Jeronimas Stroinovskis]]“, [[1983]] m.), lauko akmens, smaltos mozaikos kompozicijų visuomeniniams interjerams. Ankstyviesiems kūriniams būdingas dekoratyvumas, kontūrinis piešinys (Gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko [[Druskininkai|Druskininkuose]] vartų mozaika, [[1962]] m., mozaika [[Elektrėnų vidurinė mokykla|Elektrėnų vidurinės mokyklos]] interjere, [[1963]] m., „Pavasaris“ viešbutyje „Sputnik“ [[Maskvoje]], [[1967]] m.), vėlyvajai kūrybai – ekspresija, subtilūs spalvų niuansai („Darbo džiaugsmas“ administracinio pastato eksterjere [[Alksniupiai|Alksniupiuose]], [[1978]] m., „Vakaras“ gamyklos „Elfa“ profilaktoriume Vilniuje, [[1982]] m., „Žemė ir kosmosas“ [[Alksniupių pagrindinė mokykla|Alksniupių vidurinės mokyklos]], [[1983]] m., „Pašto istorija“ centrinio pašto [[Lyda|Lydoje]], [[1990]] m., interjeruose). Sukūrė piešinių, gobelenų, metalo dirbinių, tapybos kūrinių. Nuo [[1957]] m. dalyvauja parodose.<ref> {{VLE|XIII}}, 758 psl. </ref>
Sukūrė mozaikos portretų („[[Kipras Petrauskas]]“, su [[Marija Mackelaitė|M. A. Mackelaite]], [[1957]] m., „Barbora“ [[1971]] m., „Merginos portretas“ [[1976]] m., „[[Teodoras Grotus]]“, „[[Pranciškus Norvaiša]]“, abu [[1979]] m., „[[Jeronimas Stroinovskis]]“, [[1983]] m.), lauko akmens, smaltos mozaikos kompozicijų visuomeniniams interjerams. Ankstyviesiems kūriniams būdingas dekoratyvumas, kontūrinis piešinys (Gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko [[Druskininkai|Druskininkuose]] vartų mozaika, [[1962]] m., mozaika [[Elektrėnų vidurinė mokykla|Elektrėnų vidurinės mokyklos]] interjere, [[1963]] m., „Pavasaris“ viešbutyje „Sputnik“ [[Maskva|Maskvoje]], [[1967]] m.), vėlyvajai kūrybai – ekspresija, subtilūs spalvų niuansai („Darbo džiaugsmas“ administracinio pastato eksterjere [[Alksniupiai|Alksniupiuose]], [[1978]] m., „Vakaras“ gamyklos „Elfa“ profilaktoriume Vilniuje, [[1982]] m., „Žemė ir kosmosas“ [[Alksniupių pagrindinė mokykla|Alksniupių vidurinės mokyklos]], [[1983]] m., „Pašto istorija“ centrinio pašto [[Lyda|Lydoje]], [[1990]] m., interjeruose). Sukūrė piešinių, gobelenų, metalo dirbinių, tapybos kūrinių. Nuo [[1957]] m. dalyvauja parodose.<ref> {{VLE|XIII}}, 758 psl. </ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

12:49, 10 liepos 2009 versija

Marija Mačiulienė (g. 1929 m. kovo 25 d. Kaune) – Lietuvos dailininkė monumentalistė.

Biografija

Vyras Algimantas Mačiulis. 1955 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1968-1985 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje.

Kūryba

Sukūrė mozaikos portretų („Kipras Petrauskas“, su M. A. Mackelaite, 1957 m., „Barbora“ 1971 m., „Merginos portretas“ 1976 m., „Teodoras Grotus“, „Pranciškus Norvaiša“, abu 1979 m., „Jeronimas Stroinovskis“, 1983 m.), lauko akmens, smaltos mozaikos kompozicijų visuomeniniams interjerams. Ankstyviesiems kūriniams būdingas dekoratyvumas, kontūrinis piešinys (Gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko Druskininkuose vartų mozaika, 1962 m., mozaika Elektrėnų vidurinės mokyklos interjere, 1963 m., „Pavasaris“ viešbutyje „Sputnik“ Maskvoje, 1967 m.), vėlyvajai kūrybai – ekspresija, subtilūs spalvų niuansai („Darbo džiaugsmas“ administracinio pastato eksterjere Alksniupiuose, 1978 m., „Vakaras“ gamyklos „Elfa“ profilaktoriume Vilniuje, 1982 m., „Žemė ir kosmosas“ Alksniupių vidurinės mokyklos, 1983 m., „Pašto istorija“ centrinio pašto Lydoje, 1990 m., interjeruose). Sukūrė piešinių, gobelenų, metalo dirbinių, tapybos kūrinių. Nuo 1957 m. dalyvauja parodose.[1]

Šaltiniai

  1. Marija Mačiulienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 758 psl.