Rimas Bičiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S {{biografija}} pakeitimas:Rimas Bičiūnas |
S Sutrumpinimo Afrikos panaikinimas |
||
| Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Nuo 1972 m. dalyvauja parodose Lietuvoje, nuo [[1980]] m. ir tarptautinėse parodose daugelyje [[Europos]], [[Azijos]], [[Afrikos]], Šiaurės Amerikos šalių, surengė individualių parodų. |
Nuo 1972 m. dalyvauja parodose Lietuvoje, nuo [[1980]] m. ir tarptautinėse parodose daugelyje [[Europos]], [[Azijos]], [[Afrika|Afrikos]], Šiaurės Amerikos šalių, surengė individualių parodų. |
||
Nutapė švenčių, darbo, poilsio tematikos („Vestuvės“ [[1975]] m., „Kaimiškoji madona“ [[1989]] m., „Kaukių pavasaris“ [[1999]] m.), alegorinių (ciklai „Flora“, „Moteris ir paukštis“, abu 1980-[[1999]] m.) kompozicijų, lyriškų peizažų („Vilniaus pušys“ [[1978]] m., „Nidos motyvai“ [[1996]]-[[1997]] m.), natiurmortų („Paletė ir gėlės“ 1995 m.), laisvai interpretuotų autoportretų, portretų ([[Stanislovas Riauba]], 1972 m.). |
Nutapė švenčių, darbo, poilsio tematikos („Vestuvės“ [[1975]] m., „Kaimiškoji madona“ [[1989]] m., „Kaukių pavasaris“ [[1999]] m.), alegorinių (ciklai „Flora“, „Moteris ir paukštis“, abu 1980-[[1999]] m.) kompozicijų, lyriškų peizažų („Vilniaus pušys“ [[1978]] m., „Nidos motyvai“ [[1996]]-[[1997]] m.), natiurmortų („Paletė ir gėlės“ 1995 m.), laisvai interpretuotų autoportretų, portretų ([[Stanislovas Riauba]], 1972 m.). |
||
14:51, 7 liepos 2009 versija
| Rimas Zigmas Bičiūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1945 m. rugpjūčio 13 d. Panemunis, Rokiškio apskr. |
| Motina | Monika Bičiūnienė |
| Veikla | Lietuvos tapytojas. |
Rimas Zigmas Bičiūnas (g. 1945 m. rugpjūčio 13 d. Panemunis, Rokiškio apskr.) – Lietuvos tapytojas.
Biografija
Motina Monika Bičiūnienė. 1972 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokėsi pas A. Gudaitį. Nuo 1971 m. vadovauja dailės studijai „Paletė“.
Kūryba
Nuo 1972 m. dalyvauja parodose Lietuvoje, nuo 1980 m. ir tarptautinėse parodose daugelyje Europos, Azijos, Afrikos, Šiaurės Amerikos šalių, surengė individualių parodų.
Nutapė švenčių, darbo, poilsio tematikos („Vestuvės“ 1975 m., „Kaimiškoji madona“ 1989 m., „Kaukių pavasaris“ 1999 m.), alegorinių (ciklai „Flora“, „Moteris ir paukštis“, abu 1980-1999 m.) kompozicijų, lyriškų peizažų („Vilniaus pušys“ 1978 m., „Nidos motyvai“ 1996-1997 m.), natiurmortų („Paletė ir gėlės“ 1995 m.), laisvai interpretuotų autoportretų, portretų (Stanislovas Riauba, 1972 m.).
Kūriniams būdinga ekspresyvi tapysena, figūrų deformacija, ryškių, kontrastingų spalvų deriniai, optimizmas. [1]
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras Indriulaitis. Rimas Bičiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 165 psl.