Antanas Kraujelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

22:51, 19 vasario 2009 versija

Antanas Kraujelis (1928 m. spalio 25 d. Kaniūkų kaime, Aluntos valsčiuje, Utenos apskrityje – 1965 m. kovo 17 d. Papiškių kaime, Utenos rajone) – kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis Aukštaitijos partizanas. Dar žinomas slapyvardžiais Pabaisa ir Siaubūnas.

Biografija

Mokėsi Aluntos progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. 1946 – 1947 m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl 1948 m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame Mykolo Urbono - Liepos būryje. 1949 - 1950 m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. 1950 m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio - Liūto būrį, veikusį Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. 1952 m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. 1954 m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje. 1965 m. kovo 17 d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo KGB majoras Nachmanas Dušanskis, Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB jaunesnysis leitenantas Marijonas Misiukonis. Kur paslėpti palaikai, iki šiol nežinoma.

Šeima

A. Kraujelis turėjo šešias seseris. Dvi iš jų buvo partizanų ryšininkėmis. Dėl A. Kraujelio veiklos buvo tardomi ir persekiojami jo šeimos nariai. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1955 m. vedė ir susilaukė sūnaus. Žmona – Janina Snukiškytė. Dėl vyro veiklos dalį gyvenimo praleido kalėjime. Tuo metu sūnus Antanas augo vaikų namuose. Grįžusi iš kalėjimo per teismus susigrąžino teisę į sūnaus globą.

Apdovanojimai

1992 m. birželio 13 d. Utenos politinių kalinių ir tremtinių skyriaus iniciatyva prie namo, kur žuvo A. Kraujelis, buvi iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo su V. Giedraičio iškaltu įrašu.
1997 m. gruodžio 17 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu.
1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
1998 m. gegužės 22 d. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus III-iojo laipsnio ordinu.
Nuo 2006 metų Utenoje organizuojamas tarptautinis jaunučių beisbolo turnyras A. Kraujeliui atminti.

Šaltiniai

@@ Eilutė 3: / Eilutė 3: @@
 == Biografija ==
-Mokėsi [[Alanta|Aluntos]] progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. [[1946]] – [[1947]] m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl [[1948]] m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo [[Vytauto apygarda|Vytauto apygardai]] priklausiusiame Mykolo Urbono - Liepos būryje. [[1949]] - [[1950]] m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. [[1950]] m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio - Liūto būrį, veikusį [[Utena|Utenos]], [[Molėtai|Molėtų]] ir [[Anykščiai|Anykščių]] rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. [[1952]] m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. [[1954]] m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje. [[1965]] m. [[kovo 17]] d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo [[KGB]] mjr. [[Nachmanas Dušanskis]], Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB j. ltn. Marijonas Misiukonis. Kur paslėpti palaikai, iki šiol nežinoma.
+Mokėsi [[Alanta|Aluntos]] progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. [[1946]] – [[1947]] m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl [[1948]] m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo [[Vytauto apygarda|Vytauto apygardai]] priklausiusiame Mykolo Urbono - Liepos būryje. [[1949]] - [[1950]] m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. [[1950]] m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio - Liūto būrį, veikusį [[Utena|Utenos]], [[Molėtai|Molėtų]] ir [[Anykščiai|Anykščių]] rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. [[1952]] m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. [[1954]] m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje. [[1965]] m. [[kovo 17]] d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo [[KGB]] [[majoras]] [[Nachmanas Dušanskis]], Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB [[Leitenantas|jaunesnysis leitenantas]] Marijonas Misiukonis. Kur paslėpti palaikai, iki šiol nežinoma.
 == Šeima ==
-A. Kraujelis turėjo dvi vyresnes seseris, kurios buvo partizanų ryšininkėmis. Dėl A. Kraujelio veiklos buvo tardomi ir persekiojami jo šeimos nariai. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. [[1955]] m. vedė ir susilaukė sūnaus. Žmona – Janina. Dėl vyro veiklos dalį gyvenimo praleido kalėjime. Tuo metu sūnus Antanas augo vaikų namuose. Grįžusi iš kalėjimo per teismus susigrąžino teisę į sūnaus globą.
+A. Kraujelis turėjo šešias seseris. Dvi iš jų buvo partizanų ryšininkėmis. Dėl A. Kraujelio veiklos buvo tardomi ir persekiojami jo šeimos nariai. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. [[1955]] m. vedė ir susilaukė sūnaus. Žmona – Janina Snukiškytė. Dėl vyro veiklos dalį gyvenimo praleido kalėjime. Tuo metu sūnus Antanas augo vaikų namuose. Grįžusi iš kalėjimo per teismus susigrąžino teisę į sūnaus globą.
 == Apdovanojimai ==
+* [[1992]] m. [[birželio 13]] d. Utenos politinių kalinių ir tremtinių skyriaus iniciatyva prie namo, kur žuvo A. Kraujelis, buvi iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo su V. Giedraičio iškaltu įrašu.
 * [[1997]] m. [[gruodžio 17]] d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu.
 * [[1998]] m. [[birželio 10]] d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
@@ Eilutė 19: / Eilutė 20: @@
 * [http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/partizanai/partizanai_sarasas/ Utenos krašto enciklopedija. Partizanai]
-* [http://www.kam.lt/index.php/lt/165403/ Utenoje trečią kartą rengiamas beisbolo turnyras Lietuvos partizanui A. Kraujeliui atminti]
+* [http://www.kam.lt/index.php/lt/165403/ Apie kasmetinį vaikų beisbolo turnyrą A. Kraujeliui atminti]
-* [http://www.genocid.lt/datos/kraujel.htm Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]
+* [http://www.genocid.lt/datos/kraujel.htm Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija apie A. Kraujelį]
-* [http://www.genocid.lt/Leidyba/17/janina.htm Janina Šyvokienė. Antanas Kraujelis – paskutinis Aukštaitijos partizanas]
+* [http://www.genocid.lt/Leidyba/17/janina.htm Janinos Šyvokienės straipsnis "Antanas Kraujelis – paskutinis Aukštaitijos partizanas"]
 [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]]