Konstantinas Glinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:08, 24 sausio 2006 versija

Konstantinas Glinskis (Kastantas) (1886 m. liepos 25 d. Jurbarke – 1938 m. gruodžio 3 d. Kaune) - aktorius, režisierius, pedagogas.

Biografija

1907 m. Kaune baigė gimnaziją, vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, Peterburge. 1920 m. gegužės 16 d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė J.Vaičkaus ir K.Glinskio trupes. 1921 m. balandžio 29 d. jis buvo paskirtas dramos ir operos vaidyklų administratoriumi. Nuo 1922 m. – Valstybės teatro režisierius ir aktorius. 1924 – 1934 m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai – garsūs teatro žmonės: S.Čaikauskas, V.Derkintis, G.Jakavičiūtė, S.Jukna, J.Miltinis ir kt.

K.Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: G.Verdi „Traviatą“ ir M.Petrausko „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini B. Šo „Atskalūnas“ (1923 m.) bei A.Ostrovskio „Miškas“ (1925 m.). Jo talentingai sukurti vaidmenys: Krūšna (V. Mykolaičio-Putino „Valdovo sūnus“), Poza (F. Schiller'io „Don Karlas“), daktaras Stokmanas (H. Ibseno „Visuomenės priešas“) ir daugybė kitų.

Sceninio darbo 30-mečio proga, 1937 m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota.

1931 m. už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra K.Glinskio daiktų ekspozicija, kurią sudaro daugiau negu 300 eksponatų.

Jo palaikai sudeginti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse (antkapinio paminklo projekto autorius Mstislavas Dobužinskis).

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 '''Konstantinas Glinskis (Kastantas)''' ([[1886]] m. [[liepos 25]] d. [[Jurbarkas|Jurbarke]] – [[1938]] m. [[gruodžio 3]] d. [[Kaunas|Kaune]]) - aktorius, režisierius, pedagogas.
+==Biografija==
-[[1907]] m. Kaune baigė gimnaziją, vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, [[Sankt Peterburgas|Peterburge]]. [[1920]] m. [[gegužės 16]] d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė J.Vaičkaus ir K.Glinskio trupes. [[1921]] m. [[balandžio 29]] d. jis buvo paskirtas dramos ir operos vaidyklų administratoriumi. Nuo [[1922]] m. – [[Muzikinis teatras|Valstybės teatro]] režisierius ir aktorius. [[1924]] – [[1934]] m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai – garsūs teatro žmonės: S.Čaikauskas, V.Derkintis, G.Jakavičiūtė, S.Jukna, J.Miltinis ir kt.
+[[1907]] m. Kaune baigė gimnaziją, vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, [[Sankt Peterburgas|Peterburge]]. [[1920]] m. [[gegužės 16]] d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė J.Vaičkaus ir K.Glinskio trupes. [[1921]] m. [[balandžio 29]] d. jis buvo paskirtas dramos ir operos vaidyklų administratoriumi. Nuo [[1922]] m. – [[Muzikinis teatras|Valstybės teatro]] režisierius ir aktorius. [[1924]] – [[1934]] m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai – garsūs teatro žmonės: S.Čaikauskas, V.Derkintis, G.Jakavičiūtė, S.Jukna, [[Juozas Miltinis|J.Miltinis]] ir kt.
-K.Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: G.Verdi „Traviatą“ ir M.Petrausko „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pasatymų pažymėtini B.Shaw „Atskalūnas“ ([[1923]] m.) bei A.Ostrovskio „Miškas “([[1925]] m.).
+K.Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: G.Verdi „Traviatą“ ir M.Petrausko „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini [[Džordžas Bernardas Šo|B. Šo]] „Atskalūnas“ ([[1923]] m.) bei A.Ostrovskio „Miškas“ ([[1925]] m.).
-Jo talentingai sukurti vaidmenys: Krūšna (V. Mykolaičio-Putino „Valdovo sūnus“), Poza (F. Schiller'io „Don Karlas“), daktaras Stokmanas (H. Ibsen'o „Visuomenės priešas“) ir daugybė kitų.
+Jo talentingai sukurti vaidmenys: Krūšna ([[Vincas Mykolaitis Putinas|V. Mykolaičio-Putino]] „Valdovo sūnus“), Poza (F. Schiller'io „Don Karlas“), daktaras Stokmanas ([[Henrikas Ibsenas|H. Ibseno]] „Visuomenės priešas“) ir daugybė kitų.
 Sceninio darbo 30-mečio proga, [[1937]] m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota.