Augalų fiziologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
DaBot~ltwiki (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: lv:Augu fizioloģija
Eilutė 35: Eilutė 35:
[[it:Fisiologia vegetale]]
[[it:Fisiologia vegetale]]
[[ja:植物生理学]]
[[ja:植物生理学]]
[[lv:Augu fizioloģija]]
[[mk:Физиологија на растенијата]]
[[mk:Физиологија на растенијата]]
[[pl:Fizjologia roślin]]
[[pl:Fizjologia roślin]]

11:48, 11 lapkričio 2008 versija

Augalų fiziologija – mokslas apie augalų gyvybės reiškinius, susijusius su svarbiausiais augalų procesais: mityba, kvėpavimu, augimu, vystymusi, dauginimusi, paveldimumu, dirglumu ir judėjimu, atsparumu.

Istorija

Augalų gyvybinius reiškinius suvokė jau senovės graikų, romėnų, kinų filosofai.

XVII a. pradžioje J. B. van Helmontas įsitikino, kad dėžėje augintas žilvitis sunaudojo nedaug žemės. Tai pirmasis fiziologinis eksperimentas.

XVIIIXIX a. buvo atrasta fotosintezė (Dž. Prystlis, 1771), sukurti augalų šakninės mitybos pagrindai (J. Lybigas, 1840, Ž. B. Busengo, 1864), atrastas augalų dirglumas (Č. Darvinas, 1880), tirtas kvėpavimas (A. Bachas, A. Engleris, 1897).

XX a. pradžioje atskleistas fotoperiodizmo reiškinys (V. Garneris, H. Alardas, 1920), atrasti fitohormonai, vėliau ištirta fotosintezė, kvėpavimas, tęsti augimo ir vystymosi reguliavimo tyrimai, išmokta augalus užauginti iš izoliuotų ląstelių ir dirbtinėje aplinkoje, sukurti fitotronai.

Lietuvoje

Augalų fiziologijos pradmenys Lietuvoje siekia senąjį Vilniaus universitetą. Jame 1804 m. profesorius S. B. Jundzilas parašė knygą „Botanikos pradmenys“. joje be augalų morfologijos buvo ir fiziologijos dalis.

1922 m. Kaune įsteigtame ir 1930 m. pavadintame Vytauto Didžiojo vardu universitete profesorius L. Vailionis skaitė augalų fiziologijos paskaitų kursą biologijos ir farmacijos specialybių studentams. Nuo 1929 m. šiame universitete pradėjo dirbti būsimas augalų fiziologijos profesorius ir orginalių vitaminų tyrimo augaluose autorius J. Dagys, kuris dar 1935 m. ištyrė augimą skatinančių B grupės medžiagų kiekį ir veikimą pumpuruose ir jaunuose lapuose.

Vilniaus universitete 1944 m. įsteigta Augalų anatomijos ir fiziologijos, o veliau atsiskyrus – Augalų fiziologijos katedra. Joje buvo tęsiamas B grupės vitaminų tyrimas (J. Dagys, P. Bluzmanas, D.Kavaliauskienė, R. Šimkūnas). Ištirtas fitohormonų poveikis azoto fiksavimo procese dalyvaujentiems fermentams (J. Gruodienė), B grupės vitaminų poveikis augalų daigų chromosomų baltymams ir nukleino rūgštims
(J. Mateikienė, R. Bandžiulienė).