Samo valstybė

Samo valstybė – seniausia žinoma slavų valstybė. Gyvavo 623-658 m. Moravijoje, Čekijoje, Laužicoje ir Panonijoje.

Paskutiniais VI a. dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko Avarų chanato priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo Bizantijos sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. VII a. trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo frankų pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis (karinė demokratija) ėmė kurti viršgentinę valstybę.

Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė Austriją, šiaurėje – Šprė upę, rytuose vidurio Oderį, o vakaruose Zalę. 629-639 m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi Dagobertu dukart atremdama jo žygius. Po Samo mirties 658 m. valstybė iširo.

Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu rašo Fredegaro kronika, parašyta apie 660 m. anoniminio frankų kronikininko.