Apatija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:47, 15 liepos 2008 versija

Apatija – emocijų, motyvacijos ar entuziasmo trūkumas, abejingumas. Apatiškas individas nesirūpina arba jam nesvarbu tam tikri emociniai, socialiniai ar fiziniai gyvenimo aspektai. Kliniškai apatija laikoma žemesniu lygiu, kai vidutinis lygis yra depresija, o aukščiausias diagnozuojama pusiausvyros disociacija. Fizinis apatijos aspektas susietas su fiziniu detergentu, energijos trūkumas vadinamas letargu taip pat gali sukelti apatiją.

Apatija gali būti kryptinga, nukreipta į tam tikrą objektą, asmenį, veiklą ar aplinką. Ji gali reikšti nepatologinį domėjimosi trūkumą objektais, kurie laikomi nesvarbiais.

Tam tikri vaistai gali sukelti apatijos simptomus ar prie jos privesti. Apatija labai panaši į tingėjimą ir gali būti kraštutinė jo forma.

Pagal stoikų filosofiją, apatija – būsena, kai žmogus laisvas nuo pathē, grubiai tariant, emocijų ir aistrų, skausmo, baimės, troškimo ir malonumo. Doktrinos kilmę galima atsekti iki cinikų (IV a. pr. m. e. antroji pusė). Zeno iš Citiumo (IV-III a. pr. m. e.) atvirai mokė, kad pathē reikia visiškai panaikinti.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Apatija''' – [[Emocija|emocijų]], [[Motivacija|motivacijos]] ar [[Entuziasmas|entuziasmo]] trūkumas. Apatiškas individas nesirūpina ar jam nesvarbu emociniai, socialiniai ar fiziniai gyvenimo aspektai. Kliniškai apatija laikoma žemesniu lygiu, kai vidutinis lygis yra [[depresija]], o aukščiausias diagnozuojama pusiausvyros disociacija. Fizinis apatijos aspektas susietas su fiziniu detergentu, energijos trūkumas vadinamas [[Letargas|letargu]] taip pat gali sukelti apatija.
+'''Apatija''' – [[Emocija|emocijų]], [[Motyvacija|motyvacijos]] ar [[Entuziasmas|entuziasmo]] trūkumas, abejingumas. Apatiškas individas nesirūpina arba jam nesvarbu tam tikri emociniai, socialiniai ar fiziniai gyvenimo aspektai. Kliniškai apatija laikoma žemesniu lygiu, kai vidutinis lygis yra [[depresija]], o aukščiausias diagnozuojama pusiausvyros disociacija. Fizinis apatijos aspektas susietas su fiziniu detergentu, energijos trūkumas vadinamas [[Letargas|letargu]] taip pat gali sukelti apatiją.
-Apatija gali būti kryptinga, nukrepta į tam tikrą objektą, asmenį, veiklą ar aplinką. Ji gali reikšti nepatologinį domėjimosi trūkumą objektais, kurie laikomi nesvarbiais.
+Apatija gali būti kryptinga, nukreipta į tam tikrą objektą, asmenį, veiklą ar aplinką. Ji gali reikšti nepatologinį domėjimosi trūkumą objektais, kurie laikomi nesvarbiais.
 Tam tikri [[Vaistas|vaistai]] gali sukelti apatijos [[Simptomas|simptomus]] ar prie jos privesti. Apatija labai panaši į tingėjimą ir gali būti kraštutinė jo [[forma]].
-Pagal [[Stoikų filosofija|stoikų filosofiją]] apatija – būsena, kai žmogus laisvas nuo ''pathē'', grubiai tariant, emocijų ir aistrų, skausmo, baimės, troškimo ir molonumo. [[Doktrina|Doktrinos]] kilmę galima atsekti iki [[Cinikas|cinikų]] (IV a. pr. m. e. antroji pusė). Zeno iš Citiumo (IV-III a. pr. m. e.) atvirai mokė, kad ''pathē'' reikia visiškai panaikinti.
+Pagal [[Stoikų filosofija|stoikų filosofiją]], apatija – būsena, kai žmogus laisvas nuo ''pathē'', grubiai tariant, emocijų ir aistrų, skausmo, baimės, troškimo ir malonumo. [[Doktrina|Doktrinos]] kilmę galima atsekti iki [[Cinikas|cinikų]] (IV a. pr. m. e. antroji pusė). Zeno iš Citiumo (IV-III a. pr. m. e.) atvirai mokė, kad ''pathē'' reikia visiškai panaikinti.
 [[Kategorija:Emocijos]]