Andrulėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:46, 4 liepos 2008 versija

Andrulėnai
[[Vaizdas:\|{{#if:\|270px]]

Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Šablonas:Country data Molėtų rajonas
Seniūnija	Joniškio seniūnija

Gyventojų ({{{metai}}})	13 (2 001 m.)

Andrulėnai — kaimas Molėtų rajone, prie Labanoro girios, prisišliejęs prie Sutrinio, Sutrio, Šlavino ir Šiekšto ežerų, ribojasi su Švenčionių rajonu. Apie 700 metrų į šiaurės rytus nuo kaimo yra Kanio ežeras. Nuo kaimo, 1,5 km pietryčių pusėn yra Saločiaus ežeras. Šiaurės vakaruose už 200 metrų yra ilgasis, draustinio zonai priklausantis Šlavino 33,5 ha ploto ežeras. Kaimo centre yra Sutrinio, Šiekšto ežeras, šiaurėje ribojasi su bevardžiu, vietinių ūkininkų vadinamas "Akim" ežeru miške (apie 1.7 ha). Kaimą skalauja 5 ežerų masyvas. Visas ežerų masyvas yra pratekantis, vanduo keliauja slenksčiais iš ežero į ežerą, landšafto aukščio skirtumas tarp Šlavino ir Kanio yra 19 metrų. Masyvą maitina Pabrado ežerų masyvas bei aukštapelkės. Šis ežerų masyvas sudaro išskirtinį landšaftą, todėl dalis Andrulėnų kaimo yra geomorfologinio draustinio zonoje. Pietvakariuose, vakarinėje Sutrinio ežero dalyje yra legendinis Bažnyčios (Bažnyčiavos) kalnas. Legenda sako, kad vieną kartą XIX a. pabaigoje, apie 1897 m., pakilusi audra nunešė bažnyčią į Sutrinio (Sutrio) ežerą ir jame paskandino. Sutrio (Sutrinio) ežero plotas apie 13,2 ha, giliausia vieta 18 m.

Sankirtoje tarp Šlavino ir Sutrinio ežerų, XVIII-XIX a. stovėjo nedidelis dvaras. Atkuriamas autentiškas kaimo peizažas.

@@ Eilutė 9: / Eilutė 9: @@
 |}}
-'''Andrulėnai''' — kaimas [[Molėtų raj]]one, prie  [[Labanoro giria|Labanoro girios]], prisišliejęs prie [[Sutrinis|Sutrinio, Sutrio]],  [[Šlavinas|Šlavino]]  ir [[Šiekštas|Šiekšto]] ežerų, ribojasi su [[Švenčionių raj]]onu. Apie 700 metrų į šiaurės rytus nuo kaimo yra [[Kanys|Kanio]] ežeras. Nuo kaimo, 1,5 km pietryčių pusėn yra [[Saločius|Saločiaus]] ežeras. Šiaurės vakaruose už 200 metrų yra ilgasis, draustinio zonai priklausantis  [[Šlavinas|Šlavino]] 33,5 ha ploto ežeras. Kaimo centre yra Sutrinio, Šiekšto ežeras, šiaurėje, miške ribojasi su bevardžiu ežeriuku, vietinių ūkininkų vadinamas "Akim" , (ežeras yra miške, šiaurės-rytų kryptyje, orientyras  Sutrinio ežeras, nuotolis nuo Sutrinio,  apie 300 m   šiaurėj ,plotas apie 1.7 ha).
+'''Andrulėnai''' — kaimas [[Molėtų raj]]one, prie  [[Labanoro giria|Labanoro girios]], prisišliejęs prie [[Sutrinis|Sutrinio, Sutrio]],  [[Šlavinas|Šlavino]]  ir [[Šiekštas|Šiekšto]] ežerų, ribojasi su [[Švenčionių raj]]onu. Apie 700 metrų į šiaurės rytus nuo kaimo yra [[Kanys|Kanio]] ežeras. Nuo kaimo, 1,5 km pietryčių pusėn yra [[Saločius|Saločiaus]] ežeras. Šiaurės vakaruose už 200 metrų yra ilgasis, draustinio zonai priklausantis  [[Šlavinas|Šlavino]] 33,5 ha ploto ežeras. Kaimo centre yra Sutrinio, Šiekšto ežeras, šiaurėje ribojasi su bevardžiu, vietinių ūkininkų vadinamas "Akim" ežeru miške (apie 1.7 ha). Kaimą skalauja 5 ežerų masyvas. Visas ežerų masyvas yra pratekantis, vanduo keliauja slenksčiais iš ežero  į ežerą, landšafto aukščio skirtumas tarp Šlavino ir Kanio yra 19 metrų. Masyvą maitina Pabrado ežerų masyvas bei aukštapelkės. Šis ežerų masyvas sudaro išskirtinį landšaftą, todėl dalis Andrulėnų kaimo yra geomorfologinio draustinio zonoje. Pietvakariuose, vakarinėje Sutrinio ežero dalyje yra legendinis Bažnyčios (Bažnyčiavos) kalnas. Legenda sako, kad vieną kartą  XIX a. pabaigoje, apie [[1897]] m., pakilusi audra nunešė bažnyčią į Sutrinio (Sutrio) ežerą ir jame paskandino. Sutrio (Sutrinio) ežero plotas apie 13,2 ha, giliausia vieta  18 m.
- Kaimą skalauja 5 ežerų masyvas. Visas ežerų masyvas yra pratekantis, vanduo keliauja slenksčiais iš ežero  į ežerą, landšafto aukščio skirtumas tarp Šlavino ir Kanio yra 19 metrų. Masyvą maitina Pabrado ežerų masyvas bei aukštapelkės. Šis ežerų masyvas sudaro išskirtinį landšaftą, todėl dalis Andrulėnų kaimo yra geomorfologinio draustinio zonoje. Pietvakariuose, vakarinėje Sutrinio ežero dalyje yra legendinis Bažnyčios (Bažnyčiavos) kalnas. Legenda sako, kad vieną kartą  XIX a. pabaigoje, apie [[1897]] m., pakilusi audra nunešė bažnyčią į Sutrinio (Sutrio) ežerą ir jame paskandino. Sutrio (Sutrinio) ežero plotas apie 13,2 ha, giliausia vieta  18 m.
 Sankirtoje tarp Šlavino ir Sutrinio ežerų, XVIII-XIX a. stovėjo nedidelis dvaras. Atkuriamas autentiškas kaimo peizažas.