Kazimieras Gaivenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nigota (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: thumb|right|Kazimieras Gaivenis '''Kazimieras Gaivenis''' (1934 m. sausio 18 d. Stučiuose, [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdo...
 
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
pataisyta
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kazimieras Gaivenis.jpg|thumb|right|Kazimieras Gaivenis]]
[[Vaizdas:Kazimieras Gaivenis.jpg|thumb|right|Kazimieras Gaivenis]]


'''Kazimieras Gaivenis''' ([[1934]] m. [[sausio 18]] d. [[Stučiai|Stučiuose]], [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos raj.]] - [[2003]] m. [[liepos 11]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) - žymus [[Lietuvos]] kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių terminologų ir kalbos kultūrininkų.

'''Kazimieras Gaivenis''' ([[1934]] m. [[sausio 18]] d. [[Stučiai|Stučiuose]], [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos raj.]] - [[2003]] m. [[liepos 11]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) - žymus kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių terminologų ir kalbos kultūrininkų.



== Biografija ==
== Biografija ==
Gimė netoli [[Tauragnas|Tauragno ežero]], [[Stučiai|Stučių kaime]], vidutinių ūkininkų šeimoje. Jis buvo anos Nepriklausomos Lietuvos vaikas ir visą gyvenimą išsaugojo savo nepriklausomybę nuo politinių organizacijų ir partijų. Mokėsi [[Šeimatis|Šeimaties]] pradžios mokykloje, [[Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla|Tauragnų progimnazijoje]], [[Utenos Saulės gimnazija|Utenos I vidurinėje mokykloje]]. [[1959]] m. su pagyrimu baigė [[VU|Vilniaus universitetą]], filologas ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojas. Be aspirantūros parašė ir [[1969]] m. apgynė daktaro [[disertacija|disertaciją]] „Sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje“ (vadovas doc. J.Kruopas).


Kazimieras Gaivenis gimė netoli [[Tauragnas|Tauragno ežero]], [[Stučiai|Stučių kaime]], vidutinių ūkininkų sodyboje. Jis buvo anos Nepriklausomos Lietuvos vaikas ir visą gyvenimą išsaugojo savo nepriklausomybę nuo politinių organizacijų ir partijų. Mokslus ėjo Šeimaties pradžios mokykloje, Tauragnų progimnazijoje, Utenos I vidurinėje mokykloje ir [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]], kuriame [[1959]] m. gavo filologo ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojo diplomą su pagyrimu. Po studijų buvo paskirtas į pirmą ir vienintelę savo darbovietę - Lietuvių kalbos ir literatūros institutą ([[1990]] m. institutams persiskyrus, dirbo Lietuvių kalbos institute).
Ten pradžių trumpai padirbęs Toponimikos grupėje, nuo 1959 m. spalio mėn. galo beveik 44 metus jis buvo terminologas - instituto Terminologijos komisijos sekretorius, tos komisijos redaktorius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis terminologas, vyresnysis mokslinis bendradarbis - Terminologijos grupės vadovas ir kartu Terminologijos tarybos prie Mokslų akademijos Prezidiumo sekretorius, Terminologijos skyriaus vadovas ir kartu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys. Be aspirantūros parašė ir [[1969]] m. apgynė daktaro [[disertacija|disertaciją]] "Sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje" (vadovas doc. J.Kruopas).
[[1995]]–[[2001]] m. buvo periodinio leidinio „Terminologija“ atsakingasis redaktorius.
[[2001]] m. [[vasario 28]] d. išėjo į pensiją.



== Darbai ==
== Darbai ==
Po studijų paskirtas į pirmą ir vienintelę savo darbovietę - Lietuvių kalbos ir literatūros institutą (nuo [[1990]] m. institutams persiskyrus, [[Lietuvių kalbos institutas]]). Trumpai dirbo [[Toponimika|Toponimikos]] grupėje, o nuo 1959 m. spalio mėn. beveik 44 metus buvo terminologas - instituto Terminologijos komisijos sekretorius, tos komisijos redaktorius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis terminologas, vyresnysis mokslinis bendradarbis, Terminologijos grupės vadovas. Kartu Terminologijos tarybos prie Mokslų akademijos Prezidiumo sekretorius, nuo 1991 m. Terminologijos skyriaus vadovas ir [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija|Valstybinės lietuvių kalbos komisijos]] narys.
[[1995]]–[[2001]] m. periodinio leidinio „Terminologija“ atsakingasis redaktorius.


Prisidėjo rengiant visus svarbiausius [[XX a.]] antrojoje pusėje išleistus terminų žodynus, o per pastarąjį dešimtmetį – ir rengiant bei tobulinant terminų standartus. Padėjo ir [[literatūra|literatūros]], [[muzika|muzikos]] bei [[dailė]]s terminų žodynų rengėjams. Išskirtinis yra paskutinis jo terminologijos veiklos, patyrimo ir minčių apibendrinamasis veikalas „Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys“. <ref>Algirdas Sabaliauskas. {{VLE|VI}}, 334 psl. </ref> [[2001]] m. [[vasario 28]] d. išėjo į pensiją.
Svarbiausi veikalai: "Margas žodžių pasaulis" (1987), su kitais autoriais parašytas "Mokyklinis lietuvių-rusų kalbų žodynas" (1985, 1989), "Kalbotyros terminų žodynas" (1990), "Terminologijos taisymai" (1992), "Radioelektronikos terminų žodynas" (2000). Išskirtinė padėtis tenka paskutiniam Jo skelbiniui - terminologijos veiklos, patyrimo ir minčių apibendrinamajam veikalui "Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys" (2002). K.Gaivenis prisidėjo prie visų svarbiųjų antrojoje XX a. pusėje išleistų terminų žodynų, o per pastarąjį dešimtmetį ir prie didelės krūvos terminų standartų rengimo bei gerinimo. Jo paramos buvo gavę ir literatūros, muzikos bei dailės terminų žodynų rengėjai.


== Bibliografija ==
*Margas žodžių pasaulis. ([[1987]] m.)
*Mokyklinis lietuvių-rusų kalbų žodynas (su kitais, [[1985]] m., [[1989]] m.)
*Kalbotyros terminų žodynas (bendraautorius S. Keinys, [[1990]] m.)
*Terminologijos taisymai (su kitais, [[1992]] m.)
*Radioelektronikos terminų žodynas ([[2000]] m.).
*Lietuvių terminologija: Teorijos ir tvarkybos metmenys. ([[2002]] m.)


== Šaltiniai ==
{{ref}}


[[Category:Lietuvos istorinės asmenybės]]
[[Kategorija:Lietuvos kalbininkai|Gaivenis Kazimieras]]
[[Category:Lietuvos kalbininkai]]

08:42, 14 gegužės 2008 versija

Kazimieras Gaivenis

Kazimieras Gaivenis (1934 m. sausio 18 d. Stučiuose, Klaipėdos raj. - 2003 m. liepos 11 d. Vilniuje) - žymus Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių terminologų ir kalbos kultūrininkų.

Biografija

Gimė netoli Tauragno ežero, Stučių kaime, vidutinių ūkininkų šeimoje. Jis buvo anos Nepriklausomos Lietuvos vaikas ir visą gyvenimą išsaugojo savo nepriklausomybę nuo politinių organizacijų ir partijų. Mokėsi Šeimaties pradžios mokykloje, Tauragnų progimnazijoje, Utenos I vidurinėje mokykloje. 1959 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, filologas ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojas. Be aspirantūros parašė ir 1969 m. apgynė daktaro disertaciją „Sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje“ (vadovas doc. J.Kruopas).

Darbai

Po studijų paskirtas į pirmą ir vienintelę savo darbovietę - Lietuvių kalbos ir literatūros institutą (nuo 1990 m. institutams persiskyrus, Lietuvių kalbos institutas). Trumpai dirbo Toponimikos grupėje, o nuo 1959 m. spalio mėn. beveik 44 metus buvo terminologas - instituto Terminologijos komisijos sekretorius, tos komisijos redaktorius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis terminologas, vyresnysis mokslinis bendradarbis, Terminologijos grupės vadovas. Kartu Terminologijos tarybos prie Mokslų akademijos Prezidiumo sekretorius, nuo 1991 m. Terminologijos skyriaus vadovas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys. 19952001 m. periodinio leidinio „Terminologija“ atsakingasis redaktorius.

Prisidėjo rengiant visus svarbiausius XX a. antrojoje pusėje išleistus terminų žodynus, o per pastarąjį dešimtmetį – ir rengiant bei tobulinant terminų standartus. Padėjo ir literatūros, muzikos bei dailės terminų žodynų rengėjams. Išskirtinis yra paskutinis jo terminologijos veiklos, patyrimo ir minčių apibendrinamasis veikalas „Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys“. [1] 2001 m. vasario 28 d. išėjo į pensiją.

Bibliografija

  • Margas žodžių pasaulis. (1987 m.)
  • Mokyklinis lietuvių-rusų kalbų žodynas (su kitais, 1985 m., 1989 m.)
  • Kalbotyros terminų žodynas (bendraautorius S. Keinys, 1990 m.)
  • Terminologijos taisymai (su kitais, 1992 m.)
  • Radioelektronikos terminų žodynas (2000 m.).
  • Lietuvių terminologija: Teorijos ir tvarkybos metmenys. (2002 m.)

Šaltiniai

  1. Algirdas Sabaliauskas. Kazimieras Gaivenis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 334 psl.