Popiežiaus bulė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildymas
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:papal.bull.JPG|thumb|right|300px|Popiežiaus [[Urbonas VIII|Urbono VIII]] bulė su švininiu atspaudu ([[1637]] m.)]]
[[Image:papal.bull.JPG|thumb|right|330px|Popiežiaus [[Urbonas VIII|Urbono VIII]] bulė su švininiu atspaudu ([[1637]] m.)]]
'''Popiežiaus bulė''' - [[popiežius|popiežiaus]] kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingą formą turintis dokumentas, kuriuo buvo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.
'''Popiežiaus bulė''' - atviras [[popiežius|popiežiaus]] [[laiškas]], turintis teisinę galią. Vadinamas pagal reljefinį [[Antspaudas|atspaudą]] ([[bulė (antspaudas)|''bulę'']]) pritvirtinamą autentiškumui užtikrinti. XV a. popiežiui [[Eugenijus IV|Eugenijui IV]] įvedus paprastesnę laiško formą, bulė pradėta vartoti vis rečiau, dabar naudojama tik iškilmingomis progomis.


Oficialus dokumento pavadinimas buvo "apaštališkasis laiškas" (''litterae apostolicae''). Bulėmis šie dokumentai pavadinti pagal reljefinį švininį [[Antspaudas|atspaudą]] ([[bulė (antspaudas)|''bulę'']]) pritvirtinamą autentiškumui užtikrinti. Tokie antspaudai viduramžiais ir Naujųjų laikų pradžioje nuolat naudoti popiežiaus dokumentams tvirtinti.
Iš pradžių bulės rašytos ant [[papirusas|papiruso]], XI a. jį pakeičia [[pergamentas]]. Papirusas nepatvarus, todėl senųjų bulių išliko nedaug. Seniausia pilnai išlikusi bulė parašyta [[819]] m. Seniausi išlikę [[švinas|švininiai]] atspaudai - iš VI a.

Iš pradžių bulės rašytos ant [[papirusas|papiruso]], XI a. jį pakeičia [[pergamentas]]. Papirusas nepatvarus, todėl senųjų bulių išliko nedaug. Seniausia pilnai išlikusi bulė parašyta [[819]] m. Seniausi išlikę [[švinas|švininiai]] atspaudai - iš VI a. XV a. popiežiui [[Eugenijus IV|Eugenijui IV]] įvedus paprastesnę laiško formą, bulė pradėta vartoti vis rečiau, dabar naudojama tik iškilmingomis progomis. Bules pakeitė kiti dokumentai, pvz., [[enciklika]] (aplinkraštis vyskupams).


==Forma==
==Forma==

14:25, 6 sausio 2008 versija

Popiežiaus Urbono VIII bulė su švininiu atspaudu (1637 m.)

Popiežiaus bulė - popiežiaus kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingą formą turintis dokumentas, kuriuo buvo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.

Oficialus dokumento pavadinimas buvo "apaštališkasis laiškas" (litterae apostolicae). Bulėmis šie dokumentai pavadinti pagal reljefinį švininį atspaudą (bulę) pritvirtinamą autentiškumui užtikrinti. Tokie antspaudai viduramžiais ir Naujųjų laikų pradžioje nuolat naudoti popiežiaus dokumentams tvirtinti.

Iš pradžių bulės rašytos ant papiruso, XI a. jį pakeičia pergamentas. Papirusas nepatvarus, todėl senųjų bulių išliko nedaug. Seniausia pilnai išlikusi bulė parašyta 819 m. Seniausi išlikę švininiai atspaudai - iš VI a. XV a. popiežiui Eugenijui IV įvedus paprastesnę laiško formą, bulė pradėta vartoti vis rečiau, dabar naudojama tik iškilmingomis progomis. Bules pakeitė kiti dokumentai, pvz., enciklika (aplinkraštis vyskupams).

Forma

Bulė prasideda eilute kurioje minimi trys dalykai - popiežiaus vardas, titulas episcopus servus servorum Dei (Vyskupas, dievo tarnų tarnas), ir frazė pagal kurią ji pavadinama (incipitas). Baigiamojoje dalyje parašoma išleidimo vieta, diena, mėnuo, popiežiaus pontifikavimo metai ir parašai.

Bulę pasirašo Romos kurijos narys, paprastai Vatikano valstybės sekretorius, bet pačias iškilmingiausias bules popiežius pasirašo pats. Tokiu atveju naudojama formulė Ego (vardas) Catholicae Ecclesiae Episcopus (Aš, (vardas), katalikų bažnyčios vyskupas), po jos seka popiežiaus monograma ir liudininkų parašai (jei tokių yra).

Atspaudas

Atspaudas paprastai buvo daromas iš švino, labai iškilmingom progom - iš aukso. Jame buvo pavaizduota monograma SPSP žyminti apaštalus Petrą ir Povilą (Sanctus PAulus, Sanctus PEtrus). Reverse - popiežiaus vardas. Atspaudas pritvirtinamas prie laiško kanapine arba raudono ir geltono šilko virvute.

XVIII a. metalinis atspaudas buvo pakeistas raudono rašalo atspaudu dedamu tiesiai ant laiško, nors pavyzdžiui Jono XXIII bulė sušaukianti II Vatikano susirinkimą buvo su švinine bule.

Nuorodos