Bulė (antspaudas)
Bulė (lot. bulla 'burbulas, antspaudas') – apvalus pakabinamas metalinis aukso, sidabro ar švino dvipusis antspaudas, naudotas Senovės Romoje, Bizantijoje, viduramžiais - Pietų Prancūzijoje ir viduramžių valdovo dokumentas, sutvirtintas tokiu antspaudu.[1]
Dažniausios buvo popiežių bulės it. bolla pontificia. Pirmoji žinoma bulė – popiežiaus Agapito I (535-536 m.), seniausia išlikusi - popiežiaus Jono III (561-574 m.). Popiežių bulėse iki X a. averse vaizduotas kryžius, gėlės, vinjetiniai ženklai ir popiežiaus vardas, reverse užrašas papae, popiežiaus. Nuo X a. vaizduoti kryžiai ir popiežiaus vardas.
Popiežius Paskalis II (1099-1118 m.) averse įteisino apaštalų Petro ir Pauliaus atvaizdus, reverse paliko popiežiaus vardą. Ši tradicija išliko iki šiol. Nuo 1787 m. ne tokie svarbūs popiežiaus dokumentai buvo antspauduojami raudono tušo antspaudu. Popiežiaus vardas buvo užrašomas aplink apaštalų Petro ir Pauliaus galvų atvaizdus. 1931 m. popiežius Pijus XI standartizavo bulės dydį – skersmuo apie 4 cm, storis - apie 0,5 cm.[2]
Popiežiaus bule skelbiama kanonizacija, vyskupų paskyrimai, vyskupijų kūrimas, popiežiaus kongregacijų dekretai. Iki 1878 m. bulėmis buvo šaukiami Bažnyčios susirinkimai, tvirtinami jų nutarimai, skelbiami kryžiaus karai, teikiamos privilegijos. Bulė iki XI a. rašoma papiruse, vėliau pergamente lotynų šriftu. Prie bulės šilkinėmis arba kanapinėmis virvutėmis tvirtinamas apvalus, dažniausiai švino, antspaudas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Katalikų enciklopedija
- ↑ Bulė (antspaudas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 589 psl.