Urbanizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šalinamas Link GA šablonas. |
|||
Eilutė 28: | Eilutė 28: | ||
[[Kategorija:Urbanistika]] |
[[Kategorija:Urbanistika]] |
||
{{Link GA|ja}} |
19:26, 7 kovo 2015 versija
Urbanizacija – socialinis procesas, pasireiškiantis miestų (jų skaičiaus, teritorijos, miestiečių procento bendrame gyventojų skaičiuje) ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu.
Urbanizacijos procesai
Urbanizacijos procese galima išskirti keturis pagrindinius aspektus: demografinį, teritorinį, ekonominį ir socialinį.
Demografinė urbanizacija – žmonių migracija iš kaimo į miestą, jų kaupimasis miestuose, nuolatinis santykinis miestiečių daugėjimas.
Teritorinė urbanizacija – miestų ploto, jų talpumo, susijusio su spartėjančiomis statybomis, didėjimas, naujų miestų ir miesto tipo gyvenviečių kūrimasis.
Ekonominė urbanizacija – nuolatinis žmonių, dirbančių ne žemės ūkio darbus, daugėjimas, buvusių kaimiečių persiorientavimas į miestietiškas profesijas.
Socialinė urbanizacija – iš kaimo į miestą atvykusių žmonių persiėmimas miestietiška gyvensena, taip pat miestietiškų gyvenimo modelių (ekonominių, visuomeninių, kultūrinių) skverbimasis į kaimą.
Urbanizacijos etapai
Urbanizaciją sąlygoja objektyvi būtinybė koncentruoti ir integruoti įvairias materialinės ir dvasinės veiklos formas ir rūšis. Ji intensyvina ir efektyvina socialinius procesus, nes dideliuose miestuose socialinių politinių, ekonominių ir mokslinių techninių veiksnių, kultūrinių tradicijų, įvairių gyventojų sluoksnių sąveika didžiausia.
Urbanizacija yra dviejų etapų. Pirmajame etape didžiausiuose miestuose kaupiasi ekonominis ir kultūrinis visuomenės potencialas, sudarantis sąlygas kurti svarbiausias materialines ir dvasines vertybes. Antrajame etape tas vertybes perima mažesnieji miestai ir miesto tipo gyvenvietės, periferija. Šio dviejų etapų proceso efektas priklauso nuo visuomenės socialinės ekonominės prigimties.
Būdingas dabartinio urbanizacijos etapo bruožas yra vis spartesnis didžiųjų miestų, virstančių aglomeracijomis, augimas.