Sparnuotasis saulės diskas
Sparnuotasis saulės diskas – daugiausia Mesopotamijos mene sutinkamas simbolis, kurį sudaro sparnų supamas saulės diskas, ties juo neretai vaizduojamas dievas bei diską prilaikančios būtybės. Vėliau šis simbolis paplito Irane.[1]
Mesopotamijoje sparnuotosios saulės simbolis pirmąkart aptinkamas Mitanijos gliptikos mene. Simbolio kilmė nėra aiški, spėjama, kad į Mitaniją jis galėjo patekti iš Egipto (per sirus ir hetitus). Iš Mitanijos šį simbolį perėmė asirai ir babiloniečiai, o iš šių – Achemenidai. Irane sparnuotosios saulės simbolis – faravaharas – įgavo didelę svarbą.[1] Buvo paplitęs ir Sasanidų laikais (224–651 m.), iki arabų užkariavimo 651 m.[2]
Asirų mene ties saulės disku neretai vaizduotas dievas. Asirijoje saulės diskas simbolizavo Šamašą (Utu). Visgi kai kurie tyrinėtojai šį diską sieja su Ašūru bei Ninurta. Neretai saulės diskas vaizduojamas prilaikomas pusiau žmogaus pavidalo būtybių poros, kaip antai jaučio-žmogaus, Girtablulu (skorpionas-žmogus) bei Lahmu. Kalache aptiktas monumentalus akmens reljefas, vaizduojantis į mūšį vykstantį Asirijos karalių Ašurnasirpalą II. Danguje, sparnuotame saulės diske, skrieja dievas, padedantis karaliui mūšyje.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 185–186. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ Joshua J. Mark. Ancient Hystory Encyclopedia. Faravahar. Nuoroda tikrinta 2020-03-19.